Didžiuosiuose miestuose daugėja automobilių, kemšasi gatvės ir kiemai. Dalis miestų plečia mokamo stovėjimo zonas, pavyzdžiui Vilniuje planuojama, kad jos pasieks ir miegamuosius rajonus. Sostinės valdžia sako taip siekianti paskatinti vairuotojus automobilį keisti į viešąjį transportą.
Tuo metu ekspertų teigimu, rinkliavos nėra išeitis, kol viešasis transportas gyventojams nėra patogus.
Atsiradus mažos taršos zonoms į sostinės centro gatves, kaip sako Vilniaus Judumo transformacijos vadovas, pateks iš esmės tik elektromobiliai.
Ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Savivaldos iki kitų metų pradžios privalės apsispręsti dėl jų, tačiau sako, kad įgyvendinimas užtruks.
„Vienas dalykas kažką paskelbti popieriuje, kitas įgyvendinti praktikoje. Tai liečia labai daug subjektų. Pradedant gyventojais, baigiant įvairiomis tarnybomis“, – sako Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus atstovas Valdas Lukauskas.
Kai atsiras mažos taršos zonos, automobilių bent jau centruose sumažės, tačiau dabar atvykstančių su nuosavu transportu yra tiek, kiek yra, sako Šiaulių savivaldybė, todėl sprendimų dėl stovėjimo vietų reikia nedelsiant.
„Automobilių mieste daugėja. Kad jų būtų mažiau, nuo 2023 m. gegužės 1 d. plečiama mokamą automobilių stovėjimo zoną. Atsiras trys zonos, dabar turim tik žalią“, – pažymi Šiaulių savivaldybės atstovė Eglė Bružienė.
Vilnius per ateinančius dvejus metus planuoja rinkliavos zonas plėsti dar labiau – ir miegamuosiuose rajonuose.
„Daugiabučių gyvenamųjų visas kiemas yra apstatytas automobiliais. Ką mes dabar darom? Analizuojam teritorijų gatves, žiūrime, kur būtų galima įrengti papildomas stovėjimo vietas, išnaudojant infrastruktūrą, išnaudojant ten papildomas vietas ir tuo būdu ištraukti iš kiemo tuos automobilius“, – aiškina Vilniaus „JUDU“ Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Jei atsiras papildomų vietų, teks ir susimokėti. Savivaldybių teigimu, minėtų priemonių tikslas – įtikinti gyventojus nevažiuoti automobiliais, jei tai nėra būtina.
„Galbūt pagalvoti apie to antro, trečio automobilio turėjimą šeimoje, ar jis tikrai reikalingas? Gal galima naudotis ir kitais būdais“, – svarsto J. Damidavičius.
„VilniusTech“ mokslininkės nuomone, rinkliavos nėra išeitis, kai viešasis transportas žmonėms nepatogus.
„Pas mus nėra užtikrinama žalioji banga. Viešojo transporto juostos baigiasi ties konkrečiomis stotelėmis ar sankryžomis ir tai neleidžia greitai bei nuosekliai judėti viešajam transportui, jis įsibėgėja ir turi stoti“, – pastebi „VilniusTech“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkė Kristina Čižiūnienė.
Tuo metu Klaipėdos savivaldybė sutinka, kad tai – problema ir sako bandanti ją spręsti. Vienoje pagrindinių – Minijos gatvėje – baigiami žaliųjų šviesoforų koridoriaus darbai.
Planuose – ir kitos pagrindinės gatvės.
„Jie veiktų koordinuotai ir leistų pasiekti maksimalų pralaidumą, kad transporto priemonė neturėtų stoti ties kiekvienu šviesoforu“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus atstovas Valdas Lukauskas.
Visus darnaus judumo planus savivaldybės numačiusios įgyvendinti iki 2030 m.
