Pareigūnai aiškinasi tragiškos avarijos savaitgalį aplinkybes, kai Vilniuje BMW trenkusis į apšvietimo stulpą žuvo du jaunuoliai – 21-erių vaikinas ir 19 metų mergina. Įtariama, kad avarija kilo šiam automobiliui lenktyniaujant su kitu. Tuo metu didmiesčių gyventojai praneša pastebintys ir daugiau atvejų, kai naktimis miestų gatvėse lenktyniauja ne tik automobiliai, bet ir motociklai.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys sako, jog automobilių lenktynės nėra dažnas dalykas, tačiau policija gauna ir fiksuoja pranešimus apie tokius įvykius ir į juos reaguoja.
„Sekame tokių lenktynių organizatorių pasisakymus ir stengiamės užbėgti už akių, veikdami preventyviai, t. y. informuodami <...> apie tokių lenktynių keliamą pavojų ir neigiamas pasekmes. Tačiau kiekvienoje miesto gatvėje nakties metu nėra policijos pareigūnų ir tos lenktynės, kurios atsiranda kartas nuo karto, vis dėlto vyksta“, – LRT RADIJUI teigė policijos atstovas.
Anot jo, automobiliais lenktyniauja įvairaus amžiaus asmenys, tačiau tarp policijos nustatomų pažeidėjų dažnai pasitaiko jaunų žmonių.
„Labai įvairiai lenktyniauja – ir su prabangiais, ir mažiau prabangiais automobiliais. Tačiau, kai policija sulaiko tokius asmenis ir pradedame rašyti protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kur numatyta atsakomybė ir vairuotojo teisių atėmimas tam tikram laikotarpiui, prasideda ašaros ir pasisakymai, kad tėveliai nuperka padangas greitiesiems automobiliams, kad dalyvautų lenktynėse“, – kalbėjo V. Grašys.
Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė, socialinių mokslų daktarė Daiva Šukytė pažymėjo, kad nors tokiose situacijose dažniausiai kaltinami tėvai, už vaiko ugdymą ir auklėjimą atsakingi ir visi jo aplinkoje esantys suaugusieji.
„Socialiniuose tinkluose yra daug kaltinimų ir klausimas, ar tėvai kalti. Bet man, kaip dirbančiai su mokyklomis ir suprantančiai, jog vaiką augina tikrai ne vien tėvai, bet, kaip sako patarlės, visas kaimas, tai mes visi suaugusieji esame atsakingi už šias situacijas, nes mokome vaikus priimti sprendimus bei vertinti pasekmes“, – sakė ekspertė.
Jos teigimu, panašu, kad avarija Žirmūnuose buvo adrenalino poveikio, įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai įvertinti situacijos pasekmė.
„Šiai jaunai panelei ir ne tik jai, bet ir jos draugei ir sportininkui, kuris, atrodo, turėtų turėti daugiau supratimo ir įgūdžių, nes yra profesionalus sportininkas, suprantantis rizikas, suveikė jaunatviškas adrenalino poveikis ar noras rizikuoti. Sprendimas sėsti į automobilį šiuo atveju yra įgūdžių, sugebėjimo įvertinti situaciją stoka“, – tragišką įvykį įvertino D. Šukytė.
Pasak ekspertės, mokyklose daug dėmesio skiriama prevencinių įgūdžių formavimui ir jaunų žmonių švietimui, todėl keista, kad neatsakingas elgesys prie vairo vis dar išlieka opia problema.
„Klausimas, kokioje mokykloje mokėsi ar baigė ir kokios programos buvo, nes į šiuos dalykus valstybė investuoja labai daug. Dėmesys tiek iš policijos, tiek iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tiek iš savivaldybių tikrai yra didžiulis, bet mes matome, kad rezultatai yra skaudūs, nes klausimas, kaip kažkas kažkokio darbo nepadaro“, – kalbėjo socialinių mokslų daktarė.
„O jeigu šeimoje tėvai neturi šių įgūdžių, jie nesugeba natūraliai jų ir perduoti. Tai galima sakyti, kad ne tai, jog šeima kalta, bet kalta dar prieš tai buvusi ir švietimo sistema, ir visi kiti, kad tėvai nesugebėjo įgyti tėvystės įgūdžių ir savo pavyzdžiu parodyti, koks elgesys yra grėsmingas ir kokio reikėtų atsisakyti“, – teigė D. Šukytė.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas Gintautas Sakalauskas pabrėžė, kad šioje situacijoje svarbu ne skubėti kaltinti, o parodyti daugiau solidarumo ir jautrumo tragedijos paliestiems artimiesiems.
„Man pirmiausia norisi solidarumo ir su tų jaunų žmonių artimaisiais, ir su draugais. Vis tiek yra nutikusi didžiulė tragedija ir nelaimė. Turbūt visą laiką lengva kalbėti, bet žmonės yra stipriai paliesti šios tragedijos ir tai pačiai merginai tai yra tragedija“, – sakė G. Sakalauskas.
Pasak jo, kriminologiniai tyrimai rodo, kad rizikingas elgesys yra gana įprastas tarp jaunų žmonių.
„Iš kriminologinių tyrimų žinome, kad rizikingas elgesys, noras patirti kažką naujo, išbandyti, pasirodyti, yra būdingas tokio amžiaus žmonėms. Dažniausiai jis praeina subrendus socialiai ir biologiškai. O paauglystė dabar tęsiasi daug ilgiau ir vėlgi tai turbūt viena iš formų tai išreikšti“, – komentavo kriminologas.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad tai nėra tik Lietuvos problema – su šiais iššūkiais susiduria visas pasaulis.
„Vokietijoje prieš 10 metų buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vairavimą gatvėse. Bet vokiečiai mato, kad tų atvejų vis tiek nemažėja, nors gresia pačios rimčiausios pasekmės. Tai čia yra iššūkis su tokio amžiaus žmonėmis, kad bendroji prevencija, gąsdinimas, grasinimai visiškai neveikia. Jie absoliučiai negalvoja apie padarinius, taip veikia jų smegenys ir tai yra įrodyta neurobiologiniais tyrimais“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
Anot policijos atstovo V. Grašio, nors šis įvykis sukrėtė visą visuomenę, apie neatsakingą požiūrį į saugų eismą būtina kalbėti plačiau. Jis pažymėjo, kad šiais metais nustatyta 7 200 atvejų, kai asmenys vairavo transporto priemones neturėdami vairuotojo pažymėjimo, 19 tūkst. pažeidimų dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais vairuojant ir 9 tūkst. atvejų, kai asmenys nesegėjo saugos diržų.
„Kodėl mes nepasmerkiame žvaigždučių, kurios filmuojasi su telefonais rankose vairuodamos transporto priemones ir nesegėdamos saugos diržų? Mes jas laikiname, sakome, kad faina ir gražu, nors tai yra realus pavojus ir neatsakingas elgesys, kurį visuomenė toleruoja. Be abejo, institucijos yra atsakingos už eismo kontrolę, bet visuomenė turėtų nustoti toleruoti netinkamą elgesį. Nereikia laukti tokių skaudžių eismo nelaimių, nes jos gali atsitikti kiekvieną dieną“, – sakė V. Grašys.
Vis dėlto, kriminologo G. Sakalausko teigimu, svarbu suvokti, kad esant dideliam automobilių ir vairuotojų skaičiui Kelių eismo taisyklių pažeidimų visiškai išvengti nepavyks. Todėl, anot jo, reikia diskutuoti ne apie tai, kaip šią problemą išspręsti galutinai, o apie tai, kaip užtikrinti, kad tokių atvejų būtų mažiau.
„Mes turime labai įvairių situacijų ir pati visuomenė yra tokia, kokia yra, ir ją kažkaip keisti ir galvoti, kad mes pasieksim visus, tarkime, per tokią laidą ar kažkokį švietimą, yra nelabai realu. Reikia vertinti tai, ką realiai galima padaryti. <...> Klausimas, kiek dėmesio [žmogui laikant teises – LRT.lt] skiriama saugiam vairavimui ir galbūt padarinių, kas nutinka, rodymui. Tai čia būtų vienas iš dalykų, kurį galbūt reikėtų svarstyti“, – teigė kriminologas.
Jam antrino ir socialinių mokslų daktarė D. Šukytė, pažymėdama, kad į švietimą apie saugų elgesį kelyje žvelgiama atsainiai.
„Mano supratimu, labai aišku, kad tikrai galime daryti daugiau, jeigu dirbsime su šitomis temomis sąžiningiau, kruopščiau, atidžiau ir tam skirtą laiką išnaudosime prasmingai. Tuo labiau kad mes turime ir gyvenimo įgūdžių programą, kur būtent tų dalykų ir moko – analizuoti pasekmes ir tokius atvejus“, – pabrėžė D. Šukytė.
„Šis konkretus atvejis yra labai geras pavyzdys reflektuoti su jaunais žmonėmis. <...> Ir šeimos galėtų pasinaudoti šia situacija ir su savo vaikais kalbėtis, kokios gali būti pasekmės“, – kalbėjo ji.
Parengė Vaida Račkauskaitė
