Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis Justinas per savivaldybių kuruojamą programėlę norėjo registruoti kelių eismo pažeidimą, tačiau nustebo gavęs pranešimą, kad jo duomenys gali būti perduoti pažeidėjui. Duomenų apsaugos specialistai pastebi, kad su tokiais pranešimais kartais yra perlenkiama lazda. Tuo metu savivaldybių atstovai LRT RADIJĄ tikina, kad asmeniniai gyventojų duomenys yra saugomi taip, kaip priklauso.
Programėlėje „Tvarkau miestą“ registruojant skundą apie kelių eismo taisykles gatvėje pažeidusį vairuotoją vilnietis Justas nustebo ekrane išvydęs tokį perspėjimą: „Pateikęs prašymą bylą nagrinėjančiai institucijai, susipažinti su bylos medžiaga, pažeidimą padaręs asmuo, gali sužinoti pranešėjo duomenis“. Tai, pasak vilniečio, privertė suabejoti, ar tokį skundą jis apskritai nori pateikti.
Asmens duomenų apsaugos specialistas sako, kad lazda čia yra perlenkta ir tekstas programėlėje turėtų būti formuluojamas kitaip. Pasak Martyno Bieliūno, programėlės autoriai taip bandė apsaugoti save nuo teisinių grėsmių, tačiau pranešėjas turėtų likti anonimu, jei pranešimas nėra melagingas.
„Yra nustatyta, jog daugeliu atvejų skundo pateikėjas turi likti anoniminis ir tik kai kuriais atvejais skundo pateikėjo duomenys gali būti pranešti to skundo gavėjui. Tai šioje vietoje man atrodo, kad lazda šiek tiek perlenkta ir daugeliu atvejų, jei gaunamas skundas ir paaiškėja, kad tas skundas yra pagrįstas, visgi jį tiria savivaldybė, gali tirti policija ar kitos įgaliotos valstybinės institucijos.
Jos jau padaro išvadą ar čia tas pažeidimas iš tikrųjų įvyko, ar čia tiesiog yra melagingas pranešimas. Jei tas pranešimas melagingas, tuomet taip, natūralu, kad gali kilti klausimų ir pranešėjui, bet šiaip va taip iškart pranešti, kad jūsų duomenys gali būti perduoti tame skunde pažeidimą darančiam asmeniui, manyčiau jis nėra visiškai teisingas“, – situaciją komentuoja asmens duomenų apsaugos specialistas M. Bieliūnas.
Visgi registruojant tokius pažeidimus nedalyvauja policijos pareigūnai, todėl pranešėjas tampa liudytoju ir duomenys yra būtini. Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Mariaus Urvikio teigimu, dar nėra buvę atvejo, kad pažeidėjas sužinotų pranešimą fiksavusio asmens duomenis.
„Visų asmens duomenų teisėto tvarkymo ir teikimo sąlygų ir principų, kurie numatyti, tikrai yra laikomasi. Paprastai tie duomenys niekam neteikiami, – tikina Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Urvikis – Tiesiog asmens duomenys yra reikalingi, kad būtų galima pradėti vykdyti tą teiseną, kada pažeidimas fiksuojamas nedalyvaujant pareigūnui.
Taip numatyta NK ir tai yra logiška, nes tai liudija ir pažeidimo padarymo tikslų laiką, visus pažeidimo sudėties elementus paliudija pats pranešėjas. Tai tie duomenys yra būtini, tačiau duomenų apsaugos principų yra laikomasi ir tie duomenys tikrai neteikiami šiaip sau. Mano praktikoje dar nebuvo tokio atvejo, kad pažeidėjas išsireikalautų pranešėjo asmens duomenų.“
Kita pranešimo dalis skelbia: „Gerbiant asmenų teisę į duomenų apsaugą, prašome nekelti nuotraukų su asmenimis. Už netinkamą duomenų tvarkymą atsakote teisės aktų nustatyta tvarka“. Pasak savivaldybės atstovo ir šioje vietoje praktika yra kiek kitokia. M. Urvikio teigimu, įkeltos nuotraukos neviešinamos ir naudojamos tik atliekant tyrimą, todėl susidurti su nemalonumais pažeidimų pranešėjai neturėtų.
„Kadangi šiuo metu „Tvarkau Vilnių“ sistemoje dėl KET pažeidimų iš viso pasitarus su asmens duomenų apsaugos specialistais viešai nepateikiame nuotraukų. Nei numeris, nei nuotrauka nepateikiama, nes pagal duomenų apsaugos reglamentą asmens duomenimis laikomi bet kokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti asmenį, tai buvo išaiškinta, kad ne tik valstybinius numerius, bet ir transporto priemonės išskirtinės savybės gali būti laikomi tais duomenimis, pagal kuriuos galima identifikuoti savininką. Tai dabar tos nuotraukos nėra viešai skelbiamos. Jei įkels tą nuotrauką su galimo pažeidėjo vaizdu, tai vis tiek bus nagrinėjama. Teisenos vykdymui tai įtakos neturi“, – tikina Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas M. Urvikis.
Asmens duomenų apsaugos specialisto M. Bieliūno teigimu, tokie atvejai parodo, kad neretai organizacijoms nepavyksta rasti pusiausvyros, kaip informuoti vartotojus apie jų duomenų apsaugą.
„Yra du ekstremumai. Vienas ekstremumas, kai bandoma apsisaugoti nuo bet kokių atsakomybių ir šiek tiek perlenkiama lazda su ypač ilgais juridiniais tekstais. Kitas ekstremumas, blogesnis, kai tiesiog jums pateikiamas vienas mygtukas „Sutinku su viskuo“. Tokių sutikimų pateikinėti negalima, yra kiti būdai.
Vis tik matosi, kad kuo toliau, tuo daugiau įmonių ir organizacijų, kurios siekia to aukso vidurio, tai yra pateikti tiek informacijos, kiek reikia vartotojui, paprasta, konkrečia, žmogiška kalba. Tačiau to aukso vidurio pakankamai nedaug įmonių ir organizacijų yra pasiekę“, – komentuoja M. Bieliūnas, asmens duomenų apsaugos specialistas.
Reportažo šia tema klausykitės radiotekoje – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
