Sunkmetis vis dar kelia nerimą gyventojams, todėl tenka apsvarstyti būdus, kaip dar galima sutaupyti. Viena iš išeičių gali būti persėdimas iš automobilio į viešąjį transportą arba kelionės kitais būdais – paspirtuku, dviračiu ar tiesiog pėsčiomis. LRT.lt kalbinti ekspertai skaičiuoja, kad per mėnesį šitaip galima sutaupyti ir šimtą eurų.
Maistas, būsto išlaikymas, transportas – itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos. Publikacijų cikle „Gyvenu taupiau“ LRT.lt žurnalistai pasakoja, kaip keisdami savo kasdienius įpročius bei priimdami racionalesnius ir tvaresnius vartojimo sprendimus galime sutaupyti energijos, pinigų ir laiko.
Vaikščiojimo entuziastas Silvestras Dikčius sako, kad asmeninio automobilio atsisakė beveik prieš metus. Jo teigimu, pradėjus eksperimentą, tikslas buvo daugiau judėti dėl, kaip ir daugelio, dirbamo sėdimo darbo.
„Tai eksperimentas. Norėjau pažiūrėti, kaip seksis be automobilio gyventi. Visaip vykstu į darbą, man nėra toli, aš einu pėsčiomis. Dabar ir su dviračiu daug važinėju, nes nebespėju tiek vaikščioti, kiek reikia atsidurti skirtingose vietose. Kartais ir viešuoju transportu važiuoju. Jeigu reikia skubiau arba vykti toliau, nuomojuosi elektromobilį. Žodžiu, naudoju visas transporto priemones, kurios mieste pasiekiamos – ir elektriniu paspirtuku kartais važiuoju“, – vardija jis.
Anot pašnekovo, pinigų pavyksta sutaupyti ne tik dėl to, kad nereikia pilti degalų – jų nereikia leisti ir automobilio priežiūrai, statymui, padangų keitimui, automobilio plovimui.
„Visi šitie dalykai atkrenta, jie nebeegzistuoja tavo gyvenime, kai neturi nuosavo automobilio. Nesakau, kad pasirinkimas yra lengvas, nes kartais tikrai būna tiek daug reikalų, kad norisi kažkaip greičiau judėti, bet, manau, tikrai išleidžiu mažiau pinigų ir matau, kad naudos yra daugiau“, – akcentuoja Silvestras.
Pašnekovas pastebi, jog, eidamas apsipirkti į parduotuvę pėsčiomis, namuose beveik neišmeta maisto.
„Kai einu pėsčiomis, neprisiperku maisto savaitei. Perku kas 2–3 dienas, einu į netoli esančią parduotuvę. Čia irgi toks šalutinis poveikis, atsisakius automobilio – suvartoju beveik visą maistą, jis dažniausiai nesugenda, nes tiesiog neprisiperku per daug, ką paprastai žmonės su mašinomis padaro“, – sako jis.
Anot Silvestro, nebevairuojant mašinos, neliko ir „nemotyvuotos kavos“ ar dešrainių iš degalinės.
„Kai važiuodavau automobiliu, atvykus į degalinę atsirasdavo tokia nemotyvuota kava, kurios man gal jau nereikėdavo. Tikrai daugiau nusipirkdavau kavos, negu reikia, arba kokių papildomų sumuštinių ir skanėstų iš degalinės. Tai irgi iš esmės išnyksta, nes vaikščiodamas nesugalvoju, kad užeisiu nusipirkti kokį dešrainį“, – kalba pašnekovas.
Pats S. Dikčius teigia dabar paprastai per dieną nueinantis apie 8–10 kilometrų.
„Aišku, būna dienų, kai dirbu iš namų ir nelabai kur išeinu. Mėnesių vidurkis skiriasi, tarkime, gegužę buvo labai daug žingsnių – 18 tūkst. žingsnių dienos vidurkis, tai yra apie 14 kilometrų kiekvieną dieną“, – sako jis.
Žmonės priprato prie automobilių
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt teigia, kad tūkstančiui gyventojų statistiškai tenka beveik 500 automobilių, nes žmonės yra pratę naudotis asmenine transporto priemone.
„Tai suteikia tam tikrą laisvę, galimybę važiuoti kur ir kada tik žmogus nori. Galbūt tam įtakos gali turėti tai, kad Lietuva vis dar investuoja į viešojo transporto infrastruktūrą, t. y. viešasis transportas ir jo kokybė, modernumas tikrai gerėja, bet galbūt ne visi gyventojai, ypač tie, kurie tradiciškai naudojasi tik asmeninio transporto priemone, tai pamato“, – sako ekspertas.
Anot pašnekovo, vis dėlto pastebima, kad vis daugiau gyventojų vėl renkasi viešąjį transportą, palyginti su COVID-19 pandemijos pradžia.
„Aš atsargiai spėju, kad taip ir vyksta, nes jeigu pasižiūrėtume į naujausius „Google“ duomenis apie Lietuvos gyventojų mobilumą, pamatytume, kad gyventojų srautas į tranzito objektus, į kuriuos, mano supratimu, patenka taip pat ir viešojo transporto stotelės, šiuo metu yra didžiausias nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios. Lietuvoje šiuo metu srautas į tranzito objektus yra ketvirtadaliu didesnis“, – aiškina ekonomistas.
Pasak pašnekovo, viena iš priežasčių yra tai, kad žmonės sugrįžo prie įprasto keliavimo režimo.
„[Kelionių viešuoju transportu] augimas yra susijęs su tuo, kad dalis gyventojų dėl pakilusių energetikos, degalų kainų tiesiog persėdo į viešąjį transportą, kadangi siekia arba sutaupyti pinigų ateinančiam sunkmečiui, arba geriau pasiruošti rudeniui, kai bus įjungtas šildymo sezonas“, – prognozuoja ekspertas.
A. Izgorodino pastebėjimu, pagal naujausius Lietuvos vartotojų lūkesčius, yra matomas tam tikras nerimas – žmonės vis prasčiau vertina darbo rinkos perspektyvas, atsargiai vertina savo galimybes leisti pinigus stambesniems, brangesniems pirkiniams.
„Matyt, dalis gyventojų iš tiesų kenčia nuo infliacijos, jau viršijančios 20 proc., ir tiesiog siekdami sutaupyti pinigų, automatiškai persėdo į viešąjį transportą“, – sako pašnekovas.
Anot jo, atsisakius automobilio, per mėnesį galima sutaupyti 70–100 eurų.
„Šiuo metu pripilti pilną degalų baką vidutiniškai kainuoja maždaug 100 eurų. Aišku, žmogus turės išleisti pinigų viešojo transporto bilietams, bet aš manau, kad sutaupoma suma tikrai gali siekti apie 70 eurų per mėnesį“, – sakė ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, kiek daugiau galima išleisti vien tik statant automobilį miesto centre.
„Jeigu žmogus nori gauti leidimą statyti automobilį arba nori turėti vietą, jos nuoma gali siekti 100–120 eurų. Galima rinktis ir kitą variantą, ypač šiltojo sezono metu – statyti šiek tiek toliau, tarkime, savivaldybės aikštelėse, ir likusį atstumą įveikti naudojantis paspirtuku. Tai yra tikrai neblogas ir svarstytinas variantas“, – siūlo ekspertas.
Pasak jo, tokiu atveju išlaidos gali sudaryti apie 40–50 eurų per mėnesį.
Viešojo transporto infrastruktūra regionuose tebevystoma
A. Izgorodino teigimu, svarstytina alternatyva gali būti ir kelionės dviračiu. Tai ypač būtų aktualu vilniečiams, nes, anot ekonomisto, sostinėje pastaruoju metu dviračių takų infrastruktūra labai sparčiai plečiasi. Vis dėlto A. Izgorodinas jai turi ir pastabų.
„Mano supratimu, dviračių infrastruktūrą būtų galima ir šiek tiek pagerinti. Ji puikiai funkcionuoja šiltojo sezono metu. Žiemą, rudenį tie dviračių takai būna apšalę, apledėję. Ko galbūt trūksta arba ką būtų galima padaryti, tai, koreguojant dviračių infrastruktūrą ateityje, sukurti elementarią šildymo sistemą, kad dviračių takai būtų neužšalę ir kad žmonės galėtų dviračių takais naudotis įvairiais sezonais – ne tik tada, kai Lietuvoje yra šilta, bet ir tada, kai Lietuvoje truputėlį šalčiau“, – sako A. Izgorodinas.
Anot pašnekovo, kitokia situacija yra regionuose, kur ir viešojo transporto infrastruktūra dar tebevystoma.
„Regionuose, miestuose yra mažesni kamščiai, ir aš manau, kad tai irgi yra gana didelė motyvacija gyventojams tiesiog toliau važiuoti savo automobiliais, nes tai nesukelia tiek nepatogumų, kiek didesniuose miestuose, tarkime, Vilniuje arba Kaune“, – teigė jis.
Analizuoti Vokietijos atvejo sėkmę, kai vasarą buvo sukurtas 9 eurų mėnesinis viešojo transporto bilietas, anot eksperto, dar anksti – sunku pasakyti, ar eksperimentas pasiteisino.
„Žmogus, kuris persėda iš savo automobilio į viešąjį transportą, tikrai sutaupo nemažai pinigų. Vis dėlto vyksta automobilio nusidėvėjimas, jis netgi spartėja tuo metu, kai automobilis stovi. Mašina turi važiuoti ir jeigu žmogus persėdo į viešąjį transportą, mėnesį ar pusantro mėnesio tuo automobiliu nesinaudoja, stabdžių kaladėles galima mesti į šiukšliadėžę“, – aiškina A. Izgorodinas.
Ekonomistas nėra tikras, kad kitos Europos Sąjungos (ES) šalys eis panašiu eksperimentų keliu, kadangi tai kainuoja nemažai valstybės pinigų.
„Šiuo metu visos ES šalys susiduria su rimta energetikos krize. (...) Taip pat yra nemažai nerimo ir rizikos, kad energetikos trūkumas gali netgi įsibėgėti rudenį ir žiemą. Klausimas, kiek ES valstybės iš tiesų turės pinigų tokio tipo ekonomikai skatinti. Gali būti, jog turės, bet aš įsivaizduoju, kad jeigu ES valstybės leis pinigus panašiems eksperimentams, pirmiausia jie bus skirti vartotojui – įmonių ir ypač gyventojų apsaugai nuo augančių energetikos kainų“, – sako A. Izgorodinas.
Reikalinga skirtingų transporto rūšių įvairovė
VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Raimundas Junevičius LRT.lt sako, kad sostinėje dažniau važiuojant viešuoju transportu, spūstys žymiai nemažėtų, tik būtų kiek mažiau automobilių gatvėse.
„Nemanau, kad dėl viešojo transporto situacija labai pagerėtų. Spūstys šiek tiek sumažėtų, bet pagal tai, kiek laiko sugaištame kelionėje, labai didelio skirtumo nebūtų. Vilnius yra labai platus miestas. Jeigu būtų didesnė koncentracija, tada taip. Manau, kad galbūt Klaipėda galėtų būti kiek labiau koncentruotas miestas“, – sako pašnekovas.
Anot jo, kai yra skirtingų transporto rūšių įvairovė, gyventojams yra patogiau, nes kiekvienas gali prisitaikyti pagal savo poreikius.
„Labai daug lemia kelionės trukmė, o pas mus autobusu keliaujant be kelių valandų Vilniaus nepravažiuosi – netgi su greitosioms linijomis užtrunka gana ilgai, nes viešasis transportas ribotai gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis“, – analizuoja ekspertas.
Jo teigimu, persėdimo į viešąjį transportą nereiktų skubinti.
„Vilnius ir kiti Lietuvos miestai po truputį gerina viešojo transporto infrastruktūrą ir laikui bėgant tai bus įgyvendinta, bet nereikia norėti, kad per naktį įvyktų. Kartu ir gatvės pasikeis, maršrutai keisis. Manau, kad ateityje prie viešojo transporto pereis nemažai žmonių“, – prognozuoja R. Junevičius.
Pasak Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros profesoriaus, kiek naudos duoda gatvių siaurinimas, – neaišku.
„Yra reikalingas pralaidumas. Jei gatves siauriname, pralaidumą mažiname. Šiuo atveju norima apriboti patekimą į kažkokius miestų rajonus, bet ten irgi gyvena žmonės ir kai kuriems reikia tų pačių automobilių, jie gal negali judėti dviračiais, paspirtukais, panašiomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju tiems žmonėms iš tikrųjų yra nepatogu“, – sako R. Junevičius.
Siūlo atsisakyti nebūtinų kelionių automobiliu
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius LRT.lt komentuoja, kad pagrindinės Vilniaus miesto sankryžos jau yra pasiekusios savo pralaidumo ribas, todėl, norint atlaisvinti miestą nuo didėjančių spūsčių, reikia keisti gyventojų keliavimo įpročius.
„Pavyzdžiui, atsisakyti nebūtinų kelionių automobiliu ir rinktis alternatyvias priemones. Visi, norėdami sutaupyti laiko, esame įpratę keliauti automobiliu, ir šiuo metu yra susiformavę tokie įpročiai, kai iki šalia namų esančios parduotuvės, norint nusipirkti kelias prekes, renkamės važiuoti automobiliu. Per pastaruosius penkerius metus automobilių skaičius Vilniuje augo 27 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, viešasis transportas – tai darnaus miesto dalis, todėl Vilniuje gerinama infrastruktūra, kuri padės keleiviams judėti greičiau ir patogiau.
„Pavyzdžiui, plečiamas A juostų tinklas. Naujausias atnaujinimas įgyvendintas Kalvarijų gatvėje, kuria kasdien piko valandą pervežama per 1 000 viešojo transporto keleivių. Ši gatvė yra tiesioginė jungtis net šešiems gyvenamiesiems rajonams, todėl atlaisvintos eismo juostos viešajam transportui maksimaliai sutrumpina kelionės laiką keleiviams piko metu. Jau dabar pastebima, kad, perorganizavus eismą, viešasis transportas Kalvarijų gatvėje nevėluoja“, – akcentuoja J. Damidavičius.
Vis dėlto atsisakę taršių automobilių, gyventojai gali gauti ir kompensacijų.
Aplinkos projektų valdymo agentūros darbuotoja Eglė Pliuskuvienė sako, kad kompensacijos, sunaikinus senąjį taršų automobilį ir įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę transporto priemonę, prasidėjo dar 2020 m. ir tęsiasi iki šiol.
„Per trejus metus išmokėta beveik 23 mln. eurų. Parama pasinaudojo apie 30 tūkst. gyventojų. Lietuvos gatves papildė per 50 tūkst. elektrinių paspirtukų ir dviračių, daugiau kaip 6 tūkst. elektrinių dviračių. Mažesnio susidomėjimo sulaukė viešasis transportas – metinių bilietų įsigijo apie 1 000 gyventojų. Dar apie 700 pareiškėjų įsigijo dalijimosi paslaugas“, – komentuoja komunikacijos skyriaus vedėja.
