Ruduo diktuoja ne tik vairuotojų vairavimo įpročių, bet ir automobilių priežiūros pokyčius. Trumpėjančiomis dienomis ir darganotu oru kaip niekada didelį vaidmenį vaidina automobilių šviesos. Ir nors pasikeisti lemputę nėra raketų mokslas, tačiau šalies keliuose važinėja daugybė automobilių su netvarkingais žibintais, o tai gali atsiliepti ne tik eismo saugumui, bet ir vairuotojo piniginei.
Statistika rodo, kad, nepaisant to, jog eismo intensyvumas naktį yra kelis kartus mažesnis nei dieną, net 60 proc. visų nelaimių keliuose įvyksta tamsiuoju paros metu, kai matomumas blogas. Tad nenuostabu, jog būtent rudenį, kai diena tampa trumpa, aktualiausi tampa automobilių apšvietimo klausimai, rašoma žiniasklaidai pateiktame pranešime.
„Važiuojant tamsiuoju paros metu nepakanka vien gerų vairavimo įgūdžių ir maksimalaus susikaupimo – ypač svarbu ir tinkamas automobilio apšvietimas. Jei automobilio žibintai netinkamai sureguliuoti arba juose sumontuoti netinkami šviesos šaltiniai, pats vairuotojas mato kur kas mažiau, nei reikia saugiai kelionei, ir akina priešpriešiais važiuojančius vairuotojus.
Netinkamai naudojami automobilių žibintai apakintam vairuotojui paprastai sukelia trumpalaikį aklumą – tai ypač pavojinga. 90 km/val. greičiu judantis automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus, o, prasilenkus su akinimo šaltiniu, akims prisitaikyti prie tamsos prireikia dar sekundės ar dviejų, tad dalis kelyje atsiradusių kliūčių tokiu atveju yra nepastebimos“, akcentuoja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas.
Apakintas vairuotojas nemato 20 metrų atstumu
Jam antrina ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, jis pabrėžia, kad netvarkingos automobilių šviesos kelia pavojų ne tik patiems vairuotojams, bet ir pėstiesiems.
„Pačių pavojingiausių situacijų pėstiesiems tamsoje atsiranda tuomet, kai prasilenkia du priešpriešiais važiuojantys automobiliai. Akademinėse studijose, nagrinėjančiose vairuotojų akinimo problemas, teigiama, kad netikėtai dideliu šviesos srautu apšviesta akis prie naujų sąlygų prisitaiko maždaug per 10 sekundžių.
Vadinasi, maždaug tiek laiko važiuojama itin prastai matant arba visai nematant, kas vyksta kelkraščiuose. Apakintas vairuotojas 20 metrų atstumu nuo priešpriešinio automobilio nemato nieko. Tokiomis aplinkybėmis nepastebimi net atšvaitą segintys ar šviesą atspindinčias liemenes dėvintys žmonės“, – LRT.lt apie pavojus keliuose pasakojo R. Gabartas.
Specialistas priduria, kad apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai tradiciškai vainikuoja techninių trūkumų sąrašą apžiūros metu: blogai sureguliuoti žibintai, naudojami netinkami šviesos šaltiniai (pvz., LED lemputės sumontuotos vietoj įprastų kaitrinių (halogeninių) lempučių), susidėvėję arba pažeisti sklaidytuvai. Tokius trūkumus, anot R. Gabarto, techninės apžiūros stočių kontrolieriai fiksuoja itin dažnai.
„Maždaug trečdalis TA stotyse fiksuojamų trūkumų yra susiję su apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisais. Atkreiptinas dėmesys, kad net iki 10 proc. automobilių šviesos ligos diagnozuojamos jau pirmojo vizito į TA centrą metu“, – statistika pasidalijo jis.
Išeitis – apšvietimo kontroliavimas
Pasak „Philips“ apšvietimo sprendimus Lietuvai pristatančios Wiolettos Pasionek, vairuotojai akinami ne tik dėl to, kad naudojamos ilgosios šviesos, bet ir todėl, kad žibintai prastai sureguliuoti ar sumontuoti, taip pat tada, kai naudojamos netinkamos lemputės arba žibintai yra neskirti eismui dešine kelio puse. Pernelyg intensyvus, netinkamai sureguliuotas ir kitiems eismo dalyviams trukdantis šviesos srautas kelia tokį patį pavojų, kaip ir blankūs žibintai.
„Žibintų reguliavimas yra būtinas, norint turėti tolygų šviesos spindulį ir gerai matyti apšviestą kelią. Kiekvieną kartą lankydamiesi autoservise galite pasitikrinti, ar gerai sureguliuoti jūsų automobilio žibintai ir koks jų šviesos pralaidumas.
Taip pat visada rekomenduojame naudoti gamintojo sertifikuotas ir numatytas lemputes – nereikėtų daryti dažnos klaidos ir pirkti ryškiau šviečiančių lempučių, nei numatė automobilio gamintojas. Reikia nepamiršti ir to, kad, perdegus vienai lemputei, ją patariama iš karto pakeisti kita – tokiu atveju turėsite vienodą ir tolygų šviesos srautą“, – į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, pasakoja bendrovės atstovė.
Šviesos vairuotojams – smulkmena
Pasak jos, norint neakinti kitų vairuotojų, reikia įvertinti ir žibintų švarą – dėl druskų, kuriomis barstomi keliai, dulkių ir purvo transporto priemonės žibintai apsineša, todėl blogėja skleidžiamos šviesos stiprumas, tampa sunku reguliuoti automobilio žibintų skleidžiamos šviesos kryptį.
Ne visais atvejais keisti lempučių reikia važiuoti į servisą, tai galima atlikti namų sąlygomis, tačiau, „Transekstos“ atstovo teigimu, dažnas į tai numoja ranka ir nekreipia didelio dėmesio į šviesas.
„Automobilio lempučių keitimas tikrai nėra raketų mokslas, tačiau būtent čia glūdi esminė problema – daugelis vairuotojų šiuos dalykus laiko smulkmenomis ir dažnai nekreipia dėmesio. Juo labiau kad dažnai plika akimi pastebėti netinkamą žibintų sureguliavimą iš tiesų sunkiau.
Ypač kai šviesos srautas nuslysta žemyn arba atvirkščiai – pradeda dairytis Dievui į langus. Tokiais atvejais žmonės nejučia susitaiko su faktu, kad jo automobilio žibintai prastai apšviečia kelią ar kad atvažiuojantieji iš priekio retsykiais „be reikalo“ signalizuoja savo ilgosiomis šviesomis“, – šviesų reguliavimo svarbą minėjo R. Gabartas.
Tyčia įjungti ilgąsias šviesas – KET pažeidimas
Visgi vien teisingai prižiūrėti automobilio žibintų nepakanka – svarbu įvertinti ir savo vairavimo įpročius.
„Kiekvienas vairuotojas yra bent kartą buvęs apakintas, įprasta praktika Lietuvoje tokiu atveju – įjungti ilgąsias šviesas, kol priešinga kryptimi atvažiuojantis vairuotojas neišjungia savųjų. Kelios sekundės aklumo – garantuotos. Tyčinis ilgųjų šviesų ar rūko žibintų jungimas iš principo yra neteisingas – toks veiksmas užtraukia dar ir administracinę atsakomybę“, – perspėja T. Mareckas.
Kaip iš tiesų tokiu atveju reikėtų elgtis? Vadovaujantis KET, jeigu vairuotoją apakina, jis turi perjungti šviesas į avarinę signalizaciją. Akinti kito vairuotojo atsilyginant negalima, nes jei apakintasis nieko nemato ir apakina dar vieną eismo dalyvį, avarinės situacijos šansai stipriai išauga. Esant tokiai situacijai, taip pat reikia pradėti lėtinti greitį, o jei reikia – ir visai sustoti.
Įstatymo reikalavimai nurodo, kad, esant 150 metrų nuo priekyje esančio vairuotojo, būtina perjungti šviesas į trumpąsias, tą patį padaryti ir tuo atveju, jeigu jus lenkia. Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai prisivejate ką nors kelyje toje pačioje eismo juostoje, likus ne mažiau kaip 150 metrų atstumui, taip pat reikia išjungti ilgąsias šviesas, kad neakintumėte vairuotojo per veidrodėlius.
150 metrų pamatuoti padeda pakelės stulpeliai su atšvaitais, jie yra sustatyti kas 50 metrų, tad galima įsivaizduoti, kad tai 3 stulpelių atstumas. Visgi, ekspertų teigimu, geriausia profilaktiškai perjungti šviesas iškart, vos tik kelyje pamatoma kita mašina.
