Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais. Vienas labiausiai vairuotojų dėmesį atkreipusių siūlymų – draudimas vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti. Pasak VRM, tai pašalinė veikla, blaškanti vairuotojus ir galinti tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi. Tačiau kai kurie ekspertai tokį siūlymą kritikuoja ir baiminasi, jog prie vairo nebus galima nė vandens ar kavos gurkštelėti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič sako, kad policija pritaria bet kokiai įstatymo iniciatyvai, kuria galėtų būti pagerinta eismo sauga ir sumažintas eismo įvykių skaičius mūsų šalies keliuose, ir priduria, kad nuostata dėl veiklos, nesusijusios su vairavimu, įtvirtinta Kelių eismo taisyklių (KET) 20 punkte, o atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 417 straipsnyje.
Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos keliuose įvyksta daug eismo įvykių, kurių paaiškinti nesugeba arba nenori juos sukėlę vairuotojai.
„Didelė dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesuvaldytų automobilių nuvažiavimo nuo kelio, atsitrenkimo į kelio elementus, medžius ir pan. Dažniausiai vairuotojai nepaaiškina, kas lėmė minėtąjį automobilio nesuvaldymą. Geranoriškai prisipažįstančių, kad eismo įvykio metu buvo atliekama su vairavimu nesusijusi veikla, beveik nėra, tačiau eismo įvykių tyrimo metu daromos netiesioginės to prielaidos“, – LRT.lt pasakoja M. Kazanovič.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė priduria, kad daugelyje Europos šalių pripažįstama, jog veiksmai, nesusiję su vairavimu, turi didžiulę neigiamą įtaką eismo saugumui.
Teigiamai VRM siūlymus vertina ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Nekalbama apie sankcijas, kurios turi būti už tai, kad tu važiuoji, atsigeri vandens ar ten kažką kitą padarai. Tačiau tokia rekomendacija ar apribojimas gali būti, nes viskas, kas trukdo ar blaško dėmesį, kelia pavojų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, užtenka kelias sekundes atitraukti dėmesį ir gali įvykti tragiška nelaimė.
Tačiau, pamatę VRM siūlymus, vairuotojai bando suprasti, ar nebus prieita prie to, kad, vairuojant atsigėrus vandens ar kavos, bus sulaukta baudos?
Tvirtina, kad pareigūnai laikysis protingumo principo
Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas LRT.lt teigia, kad VRM siūlymai visų pirma susiję su saugiu eismu, o ne noru ką nors nubausti ar kontroliuoti.
„Stebima tendencija, kad vairuotojai nesilaiko KET nuostatos, kuria draudžiama vairuojant užsiimti pašaline veikla, todėl nuspręsta tai formuluoti kaip aiškų ir konkretų draudimą. Dėl šios nuostatos nepaisymo didėja avaringumo rizika, fiksuojama žuvusiųjų ir sužalotų žmonių atvejų − Europos Komisijos duomenimis, vairuotojų neatidumas ir pašalinė veikla vairuojant automobilį sukelia nuo 10 iki 30 procentų eismo įvykių visoje Europos Sąjungoje.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog teisės ir pareigos turi kilti iš įstatymo, todėl VRM siūlymai yra teisiškai būtini“, – paaiškina D. Urbonas.
Viceministras pripažįsta, kad įvertinti visų aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip pašalinė veikla vairuojant, praktiškai neįmanoma, tačiau jis įvardija šio siūlymo tikslą.
„Įstatyme reikalinga įtvirtinti bendrą taisyklę, kuri įpareigotų visą dėmesį sutelkti į transporto priemonės vairavimą ir užtikrinti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę ir saugumą“, – pagrindinį VRM siūlymų tikslą LRT.lt įvardija D. Urbonas.
Jis priduria, kad, įteisinus VRM siūlymus, nesikeistų teisinis reguliavimas, todėl nenumatoma papildomų tvarkų ar reguliavimo dėl tikrinimo tvarkos.
„Planuojama, kad viskas veiks taip, kaip ir iki šiol, tačiau dėmesys bus kreipiamas ne tik į vairuotojus, kalbančius telefonu, bet ir į užsiimančius kita veikla, kuri akivaizdžiai trukdo vairuoti automobilį. Apie vairuotojų veiksmus, nesusijusius su vairavimu, spręs ir juos vertins policijos pareigūnai.
Numatoma, kad įstatymas bus taikomas laikantis protingumo principo − policijos pareigūnai nebaus už nežymius pažeidimus, tačiau kritiškai vertins visus atvejus, kuomet bus akivaizdu, jog pašalinė veikla daro reikšmingą įtaką vairavimo kokybei“, – pasakoja D. Urbonas.
Baiminasi baudų dėl gurkšnio vandens
Buvęs lenktynininkas, o dabar BMW vairavimo akademijai vadovaujantis bei mokymus vedantis Darius Jonušis pabrėžia, kad jokia pašalinė veikla vairuojant nėra pozityvi ir nepadeda vairuoti, tačiau jis nemano, kad tai galima išspręsti baudomis ir kontrole.
„Man kyla klausimas, ar tikrai viską galime išspręsti represinėmis priemonėmis? Ar tikrai tuo metu, kai viskas surašoma juodu ant balto ir pareiškiama, kad tai draudžiama, galvojama, jog nuo šiol viskas pasikeis?
Jei Vidaus reikalų ministro tikslas – tokiais siūlymais išprovokuoti diskusiją ir atkreipti dėmesį į problemą, tada sveikintina. Bet jei kelionės metu atsigėręs vandens vairuotojas bus nubaustas, manau, kad kažkas veikia neteisingai“, – LRT.lt sako D. Jonušis.
Kad valgymas ar gėrimas tikrai nepagerina vairavimo, pritaria ir keliautojas, daugybės ilgų nuotolių rekordininkas Vitoldas Milius, tačiau, jo manymu, yra ir kur kas didesnių blogybių.
„Bendrąja prasme – vienareikšmiškai – tai trukdo. Nė vienas žmogus pasaulyje neįrodys, kad vairuodamas ir valgydamas tas pats vairuotojas automobilį valdo geriau nei nevalgydamas. Todėl, iš esmės, principas teisingas. Tačiau kokio lygio blogis ir pavojus tai yra?
Sumuštinio valgymas ar vandens gėrimas yra tūkstantį kartų mažesnė blogybė nei teksto rinkimas mobiliajame telefone, o tą šiandien daro tūkstančiai vairuotojų. Kai neturi rankos, yra blogai, bet tikrai ne taip blogai, kai dėl naudojimosi telefonu neturi ne tik rankos, bet ir proto bei akių“, – LRT.lt teigia V. Milius.
Pašnekovas mano, kad draudimai valgyti ar gerti vairuojant bei šių veiksmų kontrolė gali lemti visišką betvarkę, o nustatyti ribą, ką galima, o ko ne – neįmanoma.
„Į tokį sąrašą būtų galima įrašyti dar milijoną visokių dalykų, bet, jei nėra galimybių visa tai kontroliuoti, tai yra beprasmiška. Negi gali būti uždrausta automobilyje vežtis vandens, kavos ar sumuštinį? Tai visiškai neįtikėtina“, – svarsto V. Milius.
Kad būtų sudėtinga apibrėžti, ką galima prilyginti pašalinei veiklai, o kas galėtų būti toleruojama, pritaria ir D. Jonušis.
„Nėra tokios aiškios ribos, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių. Mes turime suprasti, kad bet kokia veikla, vairuojant blaškanti dėmesį, yra blogai. O nubrėžti ribą, kas yra blogai, manau, neįmanoma.
Pavyzdžiui, kramtomąją gumą galima kramtyti vairuojant? Kavos negalima gerti, bet vandenį galima? Ar galima važiuoti su purvinu stiklu? O vairuojant dėvėti aukštakulnius? Tikrai negalima visų gyvenimo atvejų aprašyti įstatymais“, – pastebi D. Jonušis.
V. Milius, paklaustas, ar jam keliaujant po įvairias pasaulio šalis yra tekę susidurti su ribojimais vairuojant valgyti ir gerti vandenį ar kavą, atsakė, kad su tuo susidurti neteko.
„Tikrai nesu girdėjęs, kad kurioje nors šalyje tai būtų draudžiama ar kontroliuojama. Keliaudamas į kokią nors šalį, vis tiek stengiesi pasidomėti tos šalies KET specifika. Iki šiol nesu girdėjęs tokių draudimų. Žinoma, tai nereiškia, kad jų nėra, tačiau pats su tuo nesu susidūręs“, – sako V. Milius.
Galiausiai, kalbėdamas apie savo vairavimo patirtį, jis tikina, kad dėl valgymo ar gėrimo jam niekada nėra kilę problemų.
„Esu pravažiavęs daugybę tūkstančių kilometrų visame pasaulyje ir man nė karto neišsipylė kava, nėra nė karto ant kelnių nukritęs sumuštinis. O jei žmogus yra neatidus ir neatsargus, jo nepakeis jokios baudos ir draudimai“, – tikina V. Milius.
Reikia šviesti, o ne bausti
Papildomas vairavimo pamokas organizuojantis D. Jonušis įsitikinęs, kad kur kas daugiau naudos atneštų ne baudimas ir draudimai, o švietimas.
„Mūsų rengiami papildomi vairavimo kursai užtrunka dvi dienas. Antrosios dienos pabaigoje, galima sakyti, visi vairuotojai sako: o velnias – iki šiol mes per daug sau leidome vairuodami ir galvojome, kad viskas paprasta.
Mes nediskutuojame, ką galima daryti ar ko nedaryti vairuojant, nes tas supratimas ateina savaime ir padaromos atitinkamos išvados.
Todėl manau, kad vienintelis teisingas kelias yra švietimas. Žmogų reikia įtikinti, kad tai yra blogai. Pavyzdžiui, uždrauskime mėtyti nuorūkas, bet, jei nebus suvokimo, kad tai blogai, o bus mąstoma tik tai, ar mane pagaus, ar ne – nebus jokio rezultato. Lygiai tas pats ir šiuo atveju, kalbant apie valgymą ar kavos gėrimą vairuojant“, – draudimų ir baudimo efektyvumu abejoja D. Jonušis.
