captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistas: dėl 0,4 promilių ribos vairuotojai praranda kontrolę

Policija skelbia šiemet nustačiusi daugiau nei 3700 neblaivių vairuotojų. Tai nėra didesnis skaičius nei praėjusiais metais, tačiau ryškus pagerėjimas taip pat nepastebimas. LRT RADIJO laida „60 minučių“ domėjosi, kodėl mes dar negalime lygiuotis į skandinavus, taip pat – kokios priemonės padėtų sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių šalies keliuose.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pastebi, kad keičiasi vairuotojų požiūris į saugų eismą, bet stebisi, kodėl dalis jų už vairo sėdasi neblaivūs, nors už tai gresia griežta atsakomybė. Jis taip pat kalba apie tai, kad visuomenėje turėtų būti nulis tolerancijos tokiems vairuotojams.

„Neblaivūs vairuotojai elgiasi labai neatsakingai ir jiems turėtų būti didelė gėda. Mes turėtume netoleruoti tokio elgesio ir aiškiai išreikšti savo nuomonę apie tokius neatsakingus vairuotojus, kurie rizikuoja mūsų pačių, mūsų vaikų ir artimųjų sveikata bei gyvybe“, – akcentuoja V. Grašys. 

Švedijoje gyvenanti LRT RADIJO korespondentė Vaida Meidutė-Strazdauskienė dalijasi patirtimi, kaip su neblaiviais vairuotojais kovojama šioje šalyje.

„Pažiūrėjus statistiką, joje nesimato tokie dalykai, kad policija nustatė ar policija sustabdė neblaivų vairuotoją. Daugiau yra tokių situacijų, kai pranešė apie neblaivų vairuotoją. Tai reiškia, kad visuomenėje yra nulinė tolerancija tokiems dalykams. 

Žinoma, tai prisideda prie geresnių rodiklių Švedijos keliuose. Aplinkinių atsakomybė duoda gerų rezultatų“, – LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sako V. Meidutė-Strazdauskienė.

Tuo metu Lietuvos žurnalistų autoklubo narys Renaldas Gabartas nesitiki greito progreso, juo labiau, kad dabartinis tiek visuomenes, tiek vairuotojų mąstymas dar neprimena skandinaviško pavyzdžio.

„Neseniai skaičiau automobilininkų apklausą, kurioje apibendrintai buvo skelbiama, kad vos 5 proc. vairuotojų laikosi Kelių eismo taisyklių, nes tokį elgesį laiko džentelmeniškumo, inteligentiško ir sąmoningo vairavimo prievole. Tuo metu du trečdaliai – tik dėl to, kad bijo būti pagauti policijos“, – šiandienines vairuotojų kultūros tendencijas apibūdino R. Gabartas.

Kodėl keliuose dar daug neblaivių vairuotojų?

Tai, kad Lietuvos keliuose kiekvieną savaitgalį nustatoma po kelis neblaivius vairuotojus, stebina ir patį V. Grašį. Vairuotojams suteikiamos visos galimybės žinoti apie policijos taikomas priemones ir surasti alternatyvių būdų keliauti, tačiau kai kurie vis tiek renkasi vairuoti automobilį patys.

„Priemonės vykdomos įvairiose vietose. Galbūt dažniau ten, kur yra didesni automobilių srautai. Per žiniasklaidos priemones transliuojama, kad bus vykdoma alkoholio kontrolė, tačiau kiekvieną penktadienio ir šeštadienio vakarą įkliūva 5–6 neblaivūs vairuotojai“, – stebisi V. Grašys.

R. Gabartas LRT RADIJO laidai „60 minučių“ įvardijo priežastis, kodėl jo manymu Lietuvos keliuose nemažėja neblaivių vairuotojų.

„Kalbant apie priežastis, man atrodo, kad vienas iš užprogramuotų dalykų yra leidimas vairuoti su 0,4 promilės. Žmonės supranta, kad šiek tiek galima, o kiek – kiekvienas sprendžia individualiai ir praranda kontrolę. 

Tada pradeda neadekvačiai vertinti tiek savo galimybes, tiek išgerto alkoholio kiekį ir įsivaizduoja, kad jis dar gali vairuoti, nes alkoholis būna nuslopinęs kažkokius vidinius saugiklius, ir leidžiasi į kelią“, – svarsto R. Gabartas.

Jis mano, kad dažnu atveju net ir taikoma sugriežtinta atsakomybė už automobilio vairavimą išgėrus nėra atbaidanti priemonė. 

„Nuo praėjusių metų vairavimas išgėrus yra kriminalizuotas ir net konfiskuojami automobiliai, bet pažiūrėkite, kokie tie automobiliai. Dažnu atveju kainuoja kokius 200 eurų ir jo kaina yra mažesnė nei numatoma bauda. Vargu, ar tai iš tikrųjų yra atbaidantis faktorius“, – pastebi R. Gabartas.

Kad Lietuvoje leidžiama daugiau, galima pastebėti ir iš V. Meidutės-Strazdauskienės pateikto pavyzdžio, kokios alkoholio ribos leidžiamos Švedijoje.

„Reikėtų palyginti ribas. Švedijoje leidžiamas alkoholio kiekis yra 0,2 promilės. Viskas, kas yra aukščiau, jau yra girtumas, o daugiau nei 1 promilė – sunkus girtumas. Švedijoje yra didelės ir griežtos bausmės. Nubaustam vairuotojui visada gresia kalėjimas, vairuotojo pažymėjimo netekimas ir didelė bauda, kurią gali tekti mokėti net kelis metus“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė. 

Parengė Vytenis Kudarauskas

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Eismas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...