Nerimas yra daugelio šiuolaikinių žmonių kasdienybės dalis. Patirti nerimą yra visiškai normalu, nes tai žmogaus atsakas į išorinius ar vidinius dirgiklius, tačiau ne visas nerimas yra normalus. Per gyvenimą nerimo sutrikimai pasireiškia vienam iš 14 žmonių, o per metus nerimo sutrikimą patiria vienas iš 9 žmonių.

Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresines situacijas. Juk dauguma tikrai yra patyrę tokių požymių kaip stresas, nervingumas, nerimas ar baimė, tačiau visi jie pasibaigia tuo metu, kai baigiasi ir juos sukėlusi situacija.

Nerimas – tai susirūpinimo ir baimės jausmas. Jei nerimas turi priežastį, tai yra normalus jausmas. Tačiau patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties. Jis pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa psichologiniu sutrikimu, dažniausiai peraugančiu į nemalonų grėsmės ir įtampos jausmą, kurio intensyvumas svyruoja nuo lengvo nerimo iki panikos priepuolių.

Kada nerimas tampa sutrikimu? Jei nerimas tęsiasi ilgą laiką, sunku įvardyti jo priežastis ir tai trukdo kasdienei veiklai, tai – nerimo sutrikimas. Nerimo sutrikimai gali būti įvairūs – panikos atakos, specifinės fobijos, generalizuotas nerimo sutrikimas ar kt., tačiau visi nerimo sutrikimai turi keletą jiems bendrų būdingų bruožų: neracionali arba perdėta baimė, nerimastingumo ir įtampos jausmai, sunkumai atlikti kasdienes veiklas ir veiklas, susijusias su nerimo jautimu.