„Tai aš juokaudavau, kad tik nuteistųjų gerumo ir malonės dėka mes vaikščiojome gyvi ir neišprievartauti“, – sako buvęs kalinių prižiūrėtojas Saulius Šukys, trejus metus dirbęs Marijampolės pataisos namuose ir porą metų Lukiškių kalėjime. Pasak Sauliaus, buvo dienų, kai trys pareigūnai visame pataisos namų bendrabutyje turėjo prižiūrėti pusantro šimto kalinių.

Šiandien Saulius Lukiškių kalėjime veda pasivaikščiojimus ir turistams pasakoja, kas iš tiesų vyko už kalėjimo sienų. Paklaustas, ar norėtų kada nors dar padirbėti įkalinimo įstaigoje, atsako:

„Gal ne. Iki kalėjimo tas gyvenimas atrodė labiau baltas ir pūkuotas. Labiau ateina tokia realybė, kad nėra viskas taip gražu ir pamatai to, ko nebaisiai norėtum matyti. Ir dabar mielai kažką užmirščiau“.

Saulius prisimena ir pirmąja savo darbo dieną, vos pravėrus Marijampolės pataisos namų duris.

„Baisu buvo. Tikrai baisu. Atsimenu tą pirmą dieną – kur stovėjau, vis laikiausi už kažko. Net ir patys nuteistieji pamatė, sako, viršininke, negerai, matosi, kad bijot“, – prisimena Saulius, kuris nuteistuosius drausmino už taisyklių nesilaikymą be gailesčio skirdamas nuobaudas.

Per savo penkerių metų prižiūrėtojo darbą Saulius su kolegomis yra radęs penkis mirusius nuteistuosius.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.