„Mes dabar ir veterinarais galėtume dirbti“, – sako Laima ir Rimantas Rakauskai, Ignalinos rajono Cijonų kaime prieš 16 metų įkūrę Paukščių kaimą.
Jame – keli šimtai pačių įvairiausių gyvūnų, tarp jų – ir stručiai. Šeimininkai pasakoja, kad jiems ne kartą yra tekę patiems savo rankomis skrosti nugaišusį strutį.
„Reikia žinoti, kas ir dėl ko. Afrikos stručiai ne lepūs auginti, bet skrandžiai labai lepūs, nes jie mėgsta viską lesti. Ir kepurę, ir pirštinę gali paimti. Auskarus pasiima ir sulesa, akinius ypač mėgsta. Taip, tiesiog paima nuo žmonių. Praryja ir užstringa. Vienais metais tokį mažą pagalį radom. Maistas nebepraeina ir viskas“, – vienas per kitą pasakoja Laima ir Rimantas.
Didžiausias paukštis jų ūkyje – per 100 kilogramų sveriantis Afrikos strutis. Tai vienas didžiausių paukščių pasaulyje. Jo vardas toks pat, koks ir grupės „Žas“ vokalisto pseudonimas, – Tru Sabaka. Ūkyje taip pat galima rasti katiną, pavadintą kardinolo Audrio Juozo Bačkio vardu, asiliuką Zoro, alpaką Donaldą Trumpą.
Paklausti, ar nepyksta žmonės, sužinoję, kad gyvūnai pavadinti tikrų asmenų vardais, Laima atkerta:
„Žinokit, jie sutinka. Tru Sabaka, „Žas“ vokalistas, pas juos buvo vakarėlis… Sakau, ar galėčiau jūsų vardu pavadinti šitą paukštį. Sako, aišku, koks panašus į mane“.
O katiną kardinolo Audrio Juozo Bačkio vardu pavadino, nes jis netoliese turi vilą ir vienąkart matė, kaip dvasininkas parduotuvėje pirko saldainius.
Laimos ir Rimanto ūkis – ne tik gyvenimo būdas, bet ir verslas. Daugybė žmonių atvyksta pas juos pasižiūrėti įvairiausių gyvūnų, dalyvauti edukacijose. Šeimininkai sako, kad tai – labai reikalingas dalykas, nes vaikai dažnai būna matę tigrą, žirafą, bet paprasčiausios vištos – ne.
„Vaikai geresni tampa. Kai atvažiuoja, padauža didžiausias būna iš grupės, o kai nueiname pas gyvūnus, jis pats mieliausias pasidaro. Jis tą gyvūnėlį nešioja, džiaugiasi juo. Vaikai geresni tampa“, – džiaugiasi Laima ir Rimantas Rakauskai, auginantys kelis šimtus įvairiausių paukščių ir kitų gyvūnų.
„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.
Ved. Edvardas Kubilius.
Kitos nuorodos: