Bibliotekos – mistinė vieta. Tai žinių lobynas, kupinas žmogui dažnai sunkiai įkandamos informacijos, todėl ne tik kerintis ir viliojantis, bet ir skatinantis išlaikyti pagarbią distanciją. Net žodžiai „knygius“, „knygininkas“ semiotiškai siejasi su išminčiais, žyniais, pranašais ir magais.

Vilniaus universiteto biblioteka – vienas seniausių visuomeninių pastatų, iki šiol nepakeitusių paskirties.