Nakties istorija kitokia nei dienos. Įvairiose visuomenėse tamsos bijomasi kaip nežinios, piktų jėgų ir velnio stichijos. Naktį dauguma žmonių jaučiasi nejaukiai, kai kurie kenčia nuo niktofobijos – liguistos nakties (arba tamsos) baimės. Kita vertus, į naktį iki šiol žvelgiama kaip į dieviškosios misterijos simbolį ir poetinio įkvėpimo šaltinį.

Ilgus šimtmečius naktimis drausta tuoktis, bet aktyviai darbavosi tam tikrų profesijų atstovai: naktiniai sargybiniai, gatvių valytojai, virėjai ir kepėjai, prostitutės, smuklininkai, vienuoliai, budeliai, vagys. O jaunimui naktis buvo ir tebėra linksmybių ir naujų draugysčių metas.