Daugelyje kultūrų ilgus šimtmečius gyvavo dvaro linksmintojo tipažas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – ne išimtis. LDK didikų dvaruose nuo vėlyvųjų viduramžių, o ypač ankstyvaisiais moderniaisiais laikais, buvo populiaru turėti juokdarių, neūžaugų ir juodaodžių. Šią tradiciją didikai perėmė iš Lietuvos valdovų.

Anksčiausi duomenys apie Lietuvos valdovų dvaruose gyvenusius juokdarius mus pasiekė iš XVI a. pabaigos. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila turėjo mažiausiai du rusėnų kilmės juokdarius – Oleską ir Mikalojų Tvarą. Bent vieną juokdarį, vardu Pischeris, turėjo ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Be to, jo dvare būta neūžaugų ir iš Ordino magistro pasiskolintas juokdarys Henė. Savo ruožtu, į Ordino dvarą Vytautas išsiuntė kelis neūžaugas, vienas jų buvo „nemokantis lietuviškai“ rusėnas.