Savo gyvenimo kelyje sutinkame įvairiausių žmonių. Su vienais stabtelim tik trumpam ar prasilenkiam, su kitais apsisprendžiam keliauti draugystės keliu, dar su kitais gyvenam – ilgai ir laimingai. Svarbiausia, jog turim teisę rinktis.

Panašius dalykus mąstė „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai jau septynioliktąją žygio dieną išgirdę šios dienos Piligrimų kodekso sentenciją „Tu turi teisę pakalbinti visus, sutiktus kelyje“. Laukia 27,1 kilometro kelio nuo Punios iki Alytaus miesto, vėsesnis oras, bet tokie pat šilti susitikimai su žmonėmis. Ne veltui prie žygeivių prisijungusi dalininkė Eva Basevičiūtė užtraukė: „Kiek daug gerų žmonių, / Bet geriausi mano tėvyškėj./ Dzūkas supras, dzūkas paguos, / Dzūkas tau širdį atiduos./

Pirmasis stabtelėjimas pakeliui į Alytų vyko Raižių mečetėje, kur su žygeiviais susitiko šių metų Alytaus rajono garbės pilietis – Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkas, Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas, Punios seniūnijos Raižių seniūnaitis Ipolitas Makulavičius. „Nematau skirtumo tarp totorių ir lietuvių, juk visi turime dirbt savo valstybei, ją ginti, ją puoselėt, kad ji klestėtų“, – kalbėjo I. Makulavičius. Jis papasakojo keliautojams mečetės išsaugojimo istoriją, apie puoselėjamą totorių kultūrą ir tradicijas.

„Man viskas patinka: kvapai, garsai, oras. Šitas piligrimų kelias nėra vien tiktai pramogos, vien linksmybės. Tai ir kažkoks santykis su savimi. Nenoriu čia skambių žodžių, bet visgi kelyje jauti santykį su Dievu ir su pasauliu. Yra dalykų, kuriuos ne taip lengva išreikšti žodžiais, bet kurie tavyje pasilieka,“ – savo įspūdžiais dalinasi poetas, mėnraščio neregiams „Mūsų žodis“ redaktorius Alvydas Valenta.

Dainininkė Eva Basevičiūtė ne pirmą kartą gyvenime atsiduria tokioje spalvingoje kompanijoje: „Tai mums reikėtų labai stipriai pasitempti ir pasimokyti. Neverkšlenti dėl smulkmenų, kad jau trina koją, noriu gerti, valgyti ar į tualetą, o jo šalia nėra...Tikrai žaviuosi, kad mano šios dienos bendražygiai turi savo tikslą, jo siekia. Jie visada pozityvūs, sugebantys net ir mus uždegti ir motyvuoti“.

„Kalbėjausi su Alvydu, kuris yra neregys ir stebėjausi, kaip jis visą laiką žygiuoja priekyje. Bandžiau užsimerkt, paeit kelis metrus, bet žiūriu, kad man nepavyksta. Alvydas keliautojas, pasakoja tiek įdomių istorijų. Nori klausytis, negali atsilikt. Ryte dar abejojau, kaip nueisiu tuos kilometrus, bet nuėjau, nesuprantu, kodėl atėjau paskutinis...“ – naujais potyriais dalinasi renginių vedėjas ir organizatorius Andrius Vosylius.

O Alytuje žygeivius į svečius pakvietė šio miesto autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ žmonės. Dainininkė Jūratė Mokrecovaitė šildė pavargusius keliautojus savo romantiškomis dainomis, o šeimininkai vaišino ledais, pačių keptais keksiukais ir naminiu tinginiu. Paklausta, kodėl taip šiltai priima „Mums pakeliui“ komandos piligrimus Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Klementina Gruzdienė pasidalino savo mintimis: „Mes ilgus metus esame nematomi, o norim būti matomi. Kalbėti mums kartais trukdo ne tik įsisenėjęs požiūris, bet ir fizinės galimybės. Dėl to mes ieškome formų, kaip kalbėti, kad prakalbėtų ir mūsų vaikai. Ir mes, kaip organizacija, taip pat turime ieškoti būdų, kad pasakytume, kad autizmas taip pat yra tokia pat savybė, kuriai taip pat reikia dėmesio kaip ir fizinei negaliai. Pasiruošimo priimti mus“.

Alytaus miesto savivaldybės vicemeras Povilas Labukas į susitikimą atskubėjo su dovanomis ir kartu su savo komanda: administracijos direktoriaus pavaduotoju Giedriumi Griškevičiumi, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimvyda Ališauskiene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos l. e. p. direktore Silvija Pešteniene. Ne vienerius metus su „Draugyste veža“ komandos siela Žydre Gedrimaite pažįstamas Povilas Labukas dalinosi ir prisiminimais, ir naujomis idėjomis, kaip mažinti socialinę atskirti Alytaus mieste.

Žygeiviai labai dėkingi Alytaus profesinio rengimo centro vadovui Vytautui Zubrui už patogią nakvynę, gardžią vakarienę ir pusryčius. Ir bendrabučio auklėtojai budėtojai Danguolei Žogelienei už kantrybę ir nuoširdų rūpesti pavargusiais keliautojais.

Kviečiame šio etapo žygeivių įspūdžius apie sutiktus žmones ir su jais susijusias patirtis pažiūrėti septynioliktosios dienos reportaže.