Nuo Biliūnų kaimo Kauno rajone iki Kauno miesto 22,4 kilometro. Žygeiviai iškeliavo nešdamiesi labai tinkančią šiai dienai dvyliktą Piligrimų kodekso sentenciją: „Tu turi teisę nuėjęs pavalgyti“. Kadangi šią dieną vienas žygeivis Darius Svetlikauskas šventė savo gimtadienį, tai vakare visų laukė didžiulis tortas ir kiti gardumynai.

Bet ši sentencija gali turėti ir kitokį paaiškinimą. Visi žinome, kad sveikame kūne gyvena sveika siela. Tačiau ne mažiau svarbu prisiminti, kad nuolatos maitinti reikia ne tik savo fizinį kūną – ypač kruopščiai reikia rinktis maistą savo sielai.

Prie žygeivių prisijungė pirtininkas Antanas Bagdonas, tad su juo keliautojams patiko pasikalbėti apie pačius geriausius kūno ir sielos „atgavimo“ būdus. „Ar galima eiti į pirtį prisivalgius? Galėčiau atsakyti savo mokytojo, latvių pirtininko, gyduolio Zieduonio Karklinšo žodžiais: „Jeigu eidamas į pirtį, norėsi valgyt, tai ir užvalgyk, bet neprisiėsk“, – sako pirtininkas. Pasak jo, pavalgius dirba žmogaus vidaus organai, o pasikaitinus pirtyje kraujas suplūsta į paviršių, aušina įkaitusį kūną, todėl vidaus organams jo pritrūksta susidoroti su maisto pertekliumi.

Dainininkei Ingridai Kazlauskaitei savanorystė neįgaliųjų organizacijose pažįstama jau seniai, gal todėl jauna moteris nuo pat pirmos žygio akimirkos pasijuto sava, surado bendrą kalbą su kiekvienu žygio dalyviu. „Šeima mane visada nuo mažumės ugdė, kad prisidėčiau prie prasmingų darbų, veiklos, išmokčiau dalintis. Šiuo metu pats didžiausias turtas yra buvimas kartu ir bendravimas. Dalijimasis savo jausmais ir emocijomis. Man tai artima. Aš norėjau čia būti. Aš labai džiaugiuosi, jog čia esu“, – kalbėjo I. Kazlauskaitė.

Šią dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ komanda sulaukė ir daugiau pakeleivių. Atvyko kartu pažygiuoti savarankiško gyvenimo namų „Būkime drauge“ gyventoja Jolanta Raulinaitytė, nepamiršusi atvežti ir lauktuvių: savo užaugintų agurkų. Prisijungė Tauragės ratukininkų sąjungos nariai, nes, kaip sakė jų pirmininkas Eugenijus Abromas, norėjosi išbandyti kelią ir savo jėgas: „Įrodyti sau, ką mes galim. Pasirodo, daug ką galim. Taip ir toliau galima tobulėti. Dėl gyvenimo bet ką galima padaryt“.

Kadangi šiandien kelias vingiavo pro Raudondvario dvarą, prie žygeivių prisijungė ir Raudondvaryje gyvenanti iniciatyvos „Gerumo rankos“ savanorė Nijolė Ambraziūnienė su komanda. Savanorė džiaugėsi, kad ir šiam žygiui prireikė jų gerumo rankų.

Dailininkas, gyventojas Edvardas Gasinskas atvyko į žygį sukaupęs daug padėkos žodžių. Kai „Draugystė veža“ komanda prieš gerus metus lankėsi Tauragėje, Edvardas pasidalino savo svajone surengti asmeninę savo tapybos darbų parodą. Jam buvo sunku įgyvendinti savo svajonę, nes į psichosocialinę negalią turinčius ir grupiniuose gyvenimo namuose gyvenančius žmones visuomenė žvelgia vis dar labai nepatikliai. „Pradžioje aš negalėjau patikėt, kad yra tokių gerų žmonių. „Draugystė veža“ – tai yra tas projektas, kur manimi susidomėjo, patikėjo, davė impulsą. Po to prisidėjo ir Tauragės meras, ir „Šaltinio“ progimnazijos direktorė ir kiti nuostabūs žmonės. Iki tol mano gyvenimas vis ritosi, aš jau buvau praradęs viltį, kad turėsiu šansą parodyti, ką galiu. Įvyko savotiškas stebuklas“, – dėkingumu dalinosi Tauragės dailininkas. Šią vasarą jis gavo pirmąjį savo oficialų darbą – mokys negalią turinčius vaikus spalvų terapijos.

Kviečiame šio etapo žygeivių įspūdžius pažiūrėti dvyliktosios dienos reportaže.