Dešimtąją žygio dieną nuo Kėdainių iki Panevėžiuko - 28,6 kilometrai. Svilinantis karštis ir troškulys. Neįmanoma su savimi tiek pasiimti tiek litrų vandens, kad jo nepritrūktų net ir kelioms valandoms. Dešimtojo Piligrimų kodekso punkto pirmoji dalis: „Tau gali skaudėti kojas...“ labai tiko šiai dienai, bet antroji: „Ir nieko čia tokio“ - nelabai. Nuovargis alina piligrimų jėgas, bet niekaip nenužudo jų ryžto sąžiningai praeiti visus kilometrus.

Tad šiandien žygeiviai iškeliavo mąstydami apie tai, kad šiame skubančiame ir lekiančiame pasaulyje nemadinga skųstis, gėdinga pavargti, draudžiama būti silpnu. O juk labai svarbu įsiklausyti į save ir nepamiršti laiku pailsinti „kojų“.

Pirmoji pažintis su Kėdainiais buvo netgi labai gardi. Į svečius keliautojus pakvietė Daumantų šeimininkas Saulius Grinkevičius, pavaišino gardžiomis užtepėlėmis ir kitais naujausiais savo įmonės produkcijos gaminiais. Prezentacijoje galėjo papusryčiauti visi: ir tie, kurie nesuspėjo, ir tie, kuriems pilvuose dar liko vietos po sočių pusryčių Sirutiškyje.

Žygio svečias Saulius pats lydėjo mūsų žygeivius per Kėdainius, parodydamas gražiausius kampelius ir pasakodamas miesto istoriją. Paklaustas, kaip jaučiasi tokioje spalvingoje kompanijoje, S. Grinkevičius sakė: „Nebūčiau ėjęs, bet labai sužavėjo projekto idėja ir žmonės, pasiryžę ratukuose, vedini baltosios lazdelės ar kitų negalių, įveikti visus 500 kilometrų“.

Projekto „Draugystė veža“ komanda itin gerai jaučiasi, kai pakeliui prisijungia vietos žmonių su negalia organizacijos. Ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kėdainių skyriaus žmonės, ir Kėdainių globos namams priklausančių Grupinių namų gyventojai į tokį žygį išsiruošė pirmą kartą savo gyvenime. Nors buvo karšta, vargino troškulys, bet tai nepajėgė užgesinti dvasinio troškulio draugystei ir norui būti kartu. Visi vienu balsu žadėjo, kad keliaus ir toliau, nes tokios patirtys jiems labai patinka.

LASS pietvakarių centro Kėdainių skyriaus pirmininkė Asta Bobinaitė įteikė neregių rankomis pagamintas dovanas projekto reporterei Irmai Jokštytei, kurios kelionės įspūdžius galima sekti rubrikoje „#Mums pakeliui #Irmos akimis“. O Kėdainių grupinio gyvenimo namų socialinė darbuotoja Ina Aleksandravičė išgirdo savo žmonių norą iškeliauti dar ne vieną kartą ir pažadėjo, kad jų žygiai tęsis.

Ar „Mums pakeliui“ žygeiviams skauda kojas, iš kur jie semiasi stiprybės ir ištvermės, pažiūrėkite dešimtosios dienos reportaže.