Aštuntąją žygio dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai išgirsta dar vieną Piligrimų kelio kodekso sentenciją: „Tu gali dalintis tik tuo, ką turi“. Tad šiame kelio etape ir lydi pamąstymai apie dalijimąsi gerumu, kuklesne ar turtingesne patirtimi, išgyvenimais ir džiaugsmu.

Nuo Vadaktų iki Paberžės 20,1 kilometro, toks pats alinantis karštis ir pikti bimbalai. Bet tai juk nieko nereiškia, kai kartu žygiuoja tokia spalvinga kompanija. Prie žygeivių prisijungė svečiai iš Tauragės krašto, Lauksargių globos namų. Antanas, Antanina, Genutė, Česlovas ir vyriausioji žygio dalyvė Bronelė, kuriai jau visai netrukus sukaks 88 metai, vakare taip didžiavosi, kad pavyko nueiti 3, 5 ar net 8 kilometrus. „Šiam kely ieškau gerumo. Gyvenime teko sutikti įvairiausių žmonių. Klausimas, kokia pati buvau. Čia kaip pakliuvau tarp tų žmonių lyg po kažkokia gerumo aureole. Ir labai maloniai jaučiausi ir jaučiuosi“, - įspūdžiais dalinosi Bronelė.

Kaip sakė Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė, nors jų bendruomenė maža, bet yra ir visuomenės dalis: „Kuo mes galim dalintis? Dalinamės patirtimi, išmintimi, gera nuotaika, bendryste, šypsena, medžio šakele atsiginti nuo vabzdžių... Stengiamės visose iniciatyvose dalyvauti, kur tik leidžia mūsų jėgos“.

Šiandien su žygeiviais keliavo ir nevyriausybinės organizacijos „SocACTIVA“ vaikai. Kaip pasakojo direktorė Raminta Daščiorienė, jų veikla prasidėjo nuo idėjos, kaip paįvairinti neįgalių vaikų dienos užimtumą. Organizacija vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą - įkūrė socialines dirbtuves. Jos veikia kaip dienos centras, į kurį gali ateiti vaikai, baigę specialiąsias ar bendrąsias mokyklas, nes jie nebeturėdavo, kur leisti laiko. „Jau metus laiko vaikai pas mus dirba. Mes teikiame namų ir aplinkos valymo paslaugas. Vaikai uždirba pinigų. O mes šitame kelyje mąstome, kokią krypti ateičiai pasirinkti mūsų organizacijai“, – pasakoja direktorė.

Ratukuose judančiai Vaivai Dulevičiūtei nelengvą kelią padeda įveikti jos draugas Robertas Velioniškis. „Labai mėgstam iššūkius, tad nusprendėme parodyti, kad galime įveikti ir dar kitiems padėti. Iš pradžių stengėmės įveikti visą šitą kelią, o dabar jau bandome įveikti patys save“, - šypsosi Vaiva.

Šis vakaras buvo kitoks, nes taip ir turėjo būti tokioje sakralioje vietoje, šalia Paberžės bažnyčios šventoriaus, menančio Tėvo Stanislovo meilę ir rūpestį žmonėmis. Tad šį vakarą ant žolės sukritę žygeiviai, apgaubti smilkalų kvapų, klausėsi skambančių dubenų improvizacijos. Edita Gaižauskienė iš Lauksargių globos namų kartu su dukra Armanda padėjo visiems atsipalaiduoti, nusiraminti ir patogiai suguldyti dienos įspūdžius. Joms padėjo ir vakaro viešnia Irena Starošaitė, kurios įspūdžius ir patirtis pasakosime rytdienos reportaže.

Žygeiviai labai dėkingi 30 metų Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią prižiūrinčiai Reginai Galvanauskienei už nuostabią ekskursiją ir prisiminimus apie Tėvą Stanislovą. Tad kuo dalinosi piligrimai, kokią dovaną gavo šiame kelyje ir ką patys padovanojo, žiūrėkite aštuntosios dienos reportaže.