Devintąją žygio dieną nuo Paberžės iki Kėdainių žygeivių laukė pats ilgiausias visame kelyje maršrutas - beveik 32 kilometrai. Laimei, svilinantį karštį šiek tiek numalšino šiltas vasaros lietus. Tad „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ keliautojams užteko laiko pamąstyti apie dar vieną Piligrimų kelio kodekso sentenciją: „Tavo kuprinė gali būti sunki, bet neprivalo“.

Sakoma, kad kiekvienam duodamas toks „kryželis“, kokį gali panešti. Tačiau ar ne per daug jų ant savo pečių užsidedam patys? Apie kiekvieno dalyvio nešamas „kuprines“ ir ar būtinai geresnė ta, kuri sunkesnė. Dainininkė Irena Starošaitė nuoširdžiai prisipažįsta dar neišmokusi susidėti lengvos kuprinės. Joje ir antri sportiniai bateliai, ir ilgos kelnės, kurios gal kiek apsaugos nuo bimbalų. „Ir piniginė... Kam man laukuose piniginė? Pati nesuprantu“, - juokiasi dainininkė. O meile Irenai jau daug metų spinduliuojantis Izidorius Vasiliauskas pasiryžo šiam kelio ir karščio iššūkiui nepaisant to, kad vežimėliu riedėti žvyruotu keliu buvo tikrai nelengva.

Užupės bendruomenės „Liaudė“ žmonės pasitiko žygeivius su armonika ir garuojančiu puodu gardžios košės. Užupėje gyvena tik 66 žmonės, daugelis skaičiuoja 8 ar net 9 dešimtį, nemažai tuščių trobų, bet 20 pačių aktyviausių užupiečių, susibūrę į bendruomenę, nepaprastai džiaugiasi svečiais. „Apie projektą „Draugystė veža“ sužinojome iš žiniasklaidos, tad labai norėjome jus pakviesti, susipažinti ir pabendrauti. Mes esame labai draugiški, o jūs nešate draugystės idėją, tad mums tikrai pakeliui“, - kalbėjo bendruomenės narė Daiva Alijauskienė.

Žygeivių kelias pravingiavo pro Šetenių kaimą ir dvarą, kuriame iki 1913 m. gyveno Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas. Vietiniai žmonės labai didžiuojasi, kad Šetenių dvarą Č. Milošas nupiešė tarytum dailininkas. Romane ,,Isos slėnis“ dvaras atgyja su visais daiktais, čia gyvenusiais žmonėmis, įvairiomis istorijomis ir dvaro aktualijomis.

Vilmos ir Valdo Živatkauskų ekologiniame ūkyje auginamos karvės, kurioms labai patinka, kai keliaujantys pro šalį pavaišina jas obuoliais. Šetenių kaimo gyventoja Jolanta Donskienė pasakoja būtent šiame kaimelyje suradusi ramybę po staigios ir netikėtos jos vyro filosofo, eseisto Leonido Donskio mirties. Moteris dažnai ateina į kaimynų ganyklą pabūti ir pasigrožėti karvutėmis.

Jolantai labai patinka šie ramūs ir gražūs gyvuliai, kurie laukuose ganosi kaip banda, o visas jų gyvenimas vyksta natūraliai be jokios žmogaus intervencijos. J. Donskienė šypsosi, kad „karvių meditacija“ jau užkrėtė ne vieną žmogų, nes tikrai įdomu stebėti jų gyvenimą ir tarpusavio santykius.

O dienos finalas, kaip visada, sotus ir įspūdingas. Sirutiškio kavinėje žygeiviai paragauja net penkių rūšių virtinukų su grybais, varške ir peletrūnais, trijų rūšių pelėsiniais sūriais, kiauliena ir kepenėlėmis. O viešnia dainininkė Irena Starošaitė atsisveikina skambia daina.

Kurio žygeivio kuprinė pati sunkiausia ir ar į ją sutelpa visos dienos įspūdžiai, žiūrėkite devintosios dienos reportaže