7 Kauno dienos. Susirink lėktuvą skrydžiui, menininko Mona ir portugališko kaštano istorija

Susirink lėktuvą skrydžiui

KTU studentų ir Kauno Karo muziejaus istorikų bendras darbas – programėlė „Skrydis per Atlantą“ – šių metų pasaulio inovacijų prizininkė. Lėktuvo „Bellanca Pacemaker“ CH-300 modelis – amerikiečių kompanijos civilinis lėktuvas, kurį lakūnai nusipirko už 3000 dol. „Bellanca“ buvo patobulinta – prailginti sparnai, padidinta variklio galia, benzino talpos. Taigi, „Lituanicos“ kaina išaugo iki 11300 dol. „Ech, geras birželio laimikis, ar ne, Stasy?“, – Steponas Darius sakė Stasiui Girėnui...

Jei žaidimą žaisite Vytauto Didžiojo karo muziejuje, pamatysite autentiškas „Lituanicos“ nuolaužas, galėsite apžiūrėti lėktuvo modelį bei išlikusius lakūnų daiktus.

Pirmą kartą per Atlantą buvo gabenamas oro paštas. Iš Š. Amerikos į Lietuvą buvo pergabenta 900 laiškų, pasakoja ekspozicijos kuratorė Erika Kisieliūtė. Žaidimo dailininikė – Laimutė Varkalaitė. Šį žaidimą galite atsisiųsti nemokamai.

Miesto įkvėpti miestiečiai. Gvidas Latakas

Pradėjęs kaip juvelyras, Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje, vėliau palinko į tapybą ir medalių kūrimą. O poezija lydi jau nuo paskutinių mokyklos klasių. Šiandien visos šios sritys susipina, pasak menininko – „kai atsibosta tapyti – rašai eilėraštį arba lieji emalį“.

„Čia yra panelė Mona, tarsi Mona Liza, o ir žemaitiškai – mona...Kieno esi? – mona. Jei ji supyksta – Monsevičienė,“ – menininikas supažindina su šeiminykščiais.

„Pirma buvo senbernio godos, jos krovėsi, krovėsi ant galvelės, kolei virto į tikrą „Babelio bokštą“ arba „Yra Šekspyras ir nėra jam pabaigos“, Latakas skaito užrašus ant savo darbų. „O žiūrėk, tėti, Dievo nėra namuose. – Kodėl, Adomai? – Mašinos taigi nėr prie bažnyčios, išvažiavęs…“.

Gvidas Latakas yra išleidęs dvi poezijos knygas, kuriose daug senoviškų, retų žodžių, neįprastų posakių: „O, žiūrėk, pentinus apsikakojo, reiškia buvo toks pasikėlęs, toks bajoras ir štai kažkaip atsitiko, kad jis savo šlovę apdrabstė“.

Jūsų laikas – 450. Psilikono teatro įkūrėja Auksė Petrulienė.

Šį kartą – su apsauginiu kostiumu. „Jei medikai stengiasi padėti kūnui, tai Psilikono teatras stengiasi padėti sielai“, – pasakoja menininkė.

Apleistų gamyklų ir fabrikų istorijos. Įspūdingi dydžiai, pradingę pasauliai – nutraukti ryšiai ir gyvi liudininikai.

Smetonos alėjos Kaune atitikmuo – tekstilės fabriko Portugalijoje istorija. Nukirtus kieme augantį kaštaną – fabrikas bankrutavo. „Namų, kurie iškyla, nupjovus šimtamečius ąžuolus ar kaštonus, gyventojai net nežino, kodėl jie nelaimingi ar jiems nesiseka,“ – tikina menininkė A. Petrulienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Daugiau