1990 m. kovo 22-oji, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno skyrius nusprendžia registruoti pirmuosius Lietuvos savanorius – Karo muziejaus sodelyje perlaidojant iš Giedraičių mūšio lauko atgabento žuvusio nežinomo kario savanorio palaikus. Tuomet pirmieji Kauno ir Vilniaus savanoriai prisiekė Lietuvai. 2021-ųjų sausio 17 dieną Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-metį.

„Mano senelis buvo partizanas...tai natūralu, kad žinojau teisingą Lietuvos istoriją, visas tas bendras pakilimas Lietuvoje, visa dvasia, kuomet visi žmonės buvo vieningi“, – pasakoja vienas pirmųjų Lietuvos savanorių, dabar – Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas mjr. Vaidas Vasiliauskas. Tuomet 16-metis Kauno Šilainių mikrorajono mokyklos abiturientas mokėsi puikiai ir svajojo apie mediciną. Bet po sausio 13-osios įvykių, viskas pasikeitė... „Kai pasisiūlėm, tai pasakė – čia vyrų sočiai ir mes moterų neimsim, nebent jūs medikės...“ – prisimena tąkart prie Parlamento budėjo ir kaunietė istorikė Aušra Jurevičiūtė, Kauno karo muziejaus Persitvarkymo sąjūdžio narė. Į ką tik susikūrusią savanorišką tarnybą įstojo ir kaišiadorietis Eugenijus Mickevičius, ką tik grįžęs iš tarnybos Sovietinėje armijoje. „Labai gerai atsimenu kaip amerikiečiai sakė – jeigu dirbsit, rezultatas bus. Tik ne taip greitai, kaip jūs norite“, – pasakoja E. Mickevičius, Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios kuopos vadas, prisimindamas prieš 30 metų duotą priesaiką. Tuomet visiškai nebuvo svarbu, kad savanoriai neturėjo nei ekipuotės, nei uniformos..

Jau ne vieną mėnesį mokiniai daugybę valandų praleidžia sėdėdami prie kompiuterio, o sveikatos specialistai skelbia pavojingą statistiką – net 80 proc vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinės veiklos kiekio. Patarimais kaip subalansuoti dienos ritmą dalijasi kūno kultūros mokytoja, buvusi sprinterė, fitneso čempionė, Ilona Palavinskienė. 4 „M“ raidės – mokykla, mityba, mankšta, miegas...

Kauno Antano Smetonos gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Giedrė Vaitauskienė jau 20 metų dirba mokytoja ir į karantiną žiūri kūrybiškai: tai proga ne tik pasitelkti fantaziją, bet ir suvokti atsakomybę už savo fizinį aktyvumą, taigi ir sveikatą. O kaip sportuoja neįgalieji? Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto centre treniruotės vyko iki pat karantino sugriežtinimo.

Jūsų laikas 450. Tomas Vyšniauskas – finansų vadybininkas ir poetas: jeigu „nefolovinsit“ bibliotekų lentynų, tai tada beliks „folovinti“ siurblio reklamą... Poetas apdovanotas už geriausią metų debiutinę poezijos knygą “Įelektrinto piemens”.