1990 m. kovo 22-oji, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno skyrius nusprendžia registruoti pirmuosius Lietuvos savanorius – Karo muziejaus sodelyje perlaidojant iš Giedraičių mūšio lauko atgabento žuvusio nežinomo kario savanorio palaikus. Tuomet pirmieji Kauno ir Vilniaus savanoriai prisiekė Lietuvai. 2021-ųjų sausio 17 dieną Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-metį.

„Mano senelis buvo partizanas...tai natūralu, kad žinojau teisingą Lietuvos istoriją, visas tas bendras pakilimas Lietuvoje, visa dvasia, kuomet visi žmonės buvo vieningi“, – pasakoja vienas pirmųjų Lietuvos savanorių, dabar – Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas mjr. Vaidas Vasiliauskas. Tuomet 16-metis Kauno Šilainių mikrorajono mokyklos abiturientas mokėsi puikiai ir svajojo apie mediciną. Bet po Sausio 13-osios įvykių, viskas pasikeitė... „Kai pasisiūlėm, tai pasakė – čia vyrų sočiai ir mes moterų neimsim, nebent jūs medikės...“ – prisimena tąkart prie Parlamento budėjo ir kaunietė istorikė Aušra Jurevičiūtė, Kauno karo muziejaus Persitvarkymo sąjūdžio narė. Į ką tik susikūrusią savanorišką tarnybą įstojo ir kaišiadorietis Eugenijus Mickevičius, ką tik grįžęs iš tarnybos Sovietinėje armijoje. „Labai gerai atsimenu kaip amerikiečiai sakė – jeigu dirbsit, rezultatas bus. Tik ne taip greitai, kaip jūs norite“, – pasakoja E. Mickevičius, Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios kuopos vadas, prisimindamas prieš 30 metų duotą priesaiką. Tuomet visiškai nebuvo svarbu, kad savanoriai neturėjo nei ekipuotės, nei uniformos..