Labai dažnai sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys žmonės užsidaro savo asmeniniame karantine, slepia savo būseną nuo aplinkinių. „Liga nėra žmogaus kaltė, gėda ar pasirinkimas – ji yra nepageidaujamas iššūkis“, – sako Dalia Lūžienė Malijonienė, jau trejus metus serganti Parkinsono liga. Ji pasiryžo dalyvauti projekte „Stipresni už virusą“ norėdama padrąsinti ir kitus, pasakyti jiems, kad yra ne vieni.

Dalia pasakoja, kad sergant Parkinsono liga, norint, kad ji lėčiau progresuotų, reikia kuo daugiau sportuoti, mankštintis. Todėl ir sugalvojo sportinę užduotį – pasiekti žemę rankomis, bet nesulenkti kojų. Iššūkiui įvykdyti moteris pasirinko dainininką Merūną Vitulskį, jai patinka klausytis jo dainų. „Mano močiutė sirgo Parkinsono liga, todėl jautriai reaguoju į tokią situaciją ir tai man yra svarbu. Visada stengiuosi prisidėti prie tokių kilnių misijų“, – pasakojo Merūnas.

Pasiekti žemę pilnais delnais ne tik pirštų galiukais nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Dalia man yra pavyzdys, kaip nepasiduoti. Kiekvieną rytą reikia keltis ir kariauti su savimi. Kadangi aš esu labai „sportiškas“, tai man reikėjo keletą dienų pasistengti kelius „pratampant“ ir kovojant su lenktis trukdančiu pilvu. Toks „pakirmijęs“ jaunuolis jaučiausi vykdydamas šį iššūkį“, – prisipažino Merūnas.

Ir Dalia, ir Merūnas sako, kad karantinas yra tinkamas metas pasigilinti į save. Pačiu didžiausiu virusu Dalia pavadino blogą sveikatą, pyktį, abejingumą, empatijos nebuvimą. O Merūnas pridūrė: „Man labai pavojingas virusas yra pesimizmas. Visada stengiuosi pasijuokti net iš, regis, beviltiškos situacijos. Rytais reikia prisiversti nusišypsoti, tuomet smegenys gaus teisingą impulsą, ir nuotaika pradės gerėti. Būtina ieškoti pačių įvairiausių būdų nuteikti save teigiamai, ir tai išgelbės pasaulį. Pats žmogus gali padaryti labai daug. Aš labai tuo karštai tikiu“.

„Draugystė veža“ komandos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VšĮ „Turizmo plėtros institutas“ organizuojamame atsinaujinusiame projekte „Stipresni už virusą“ bet kokią negalią turintys žmonės meta iššūkį Lietuvos garsenybėms – atlikti kažką, kas įprasta neįgaliajam, tačiau pakankamai sudėtinga negalios neturinčiajam!

„Ką supratau pabendravusi su šios savaitės projekto dalyviais? Sužinojau labai daug naujų dalykų apie žmones, kuriuos, regis, gerai pažįstu. Atradau iš naujo seniai žinotas tiesas. Kaip tu pats bendrauji su žmonėmis, taip ir jie tau atliepia. Jei šypsaisi – šypsosi ir tau. Būtina mylėti save tokį, koks esi ir priimti save tokį, koks esi. Jeigu kažką apriboji, reikia surasti kitų malonių, pakaitinių dalykų. Svarbiausia – visada ir visur išlaikyti pusiausvyrą. Kiekviena situacija turi ir neigiamų pusių, bet reikia stengtis pamatyti kuo daugiau teigiamų. Piktas nenorėjimas žinoti yra kvailumas. O sunkiausias kelias – pats geriausias. Šios blaivios mintys užtvirtino suvokimą – mes tikrai stipresni už virusą“, – džiaugėsi projekto vadovė Žydrė Gedrimaitė.

Įvertinkite, kaip Merūnui pavyko įvykdyti Dalios užduotį, gal jam visgi reikėtų daugiau pasimankštinti?