Tokio ištikimo gerbėjo, kaip Izidorius Vasiliauskas, dainininkei Irenai Starošaitei galėtų pavydėti bet kuri pasaulio garsenybė. Nuo 2 metų Izidorius kartu su mama lankosi Irenos koncertuose, namuose kiekvieną dieną skamba jos dainos. Vaikinas jau dvidešimt dvejus metus gyvena su kompleksine negalia, bet pagrindinė - cerebrinis paralyžius. Jam sunku judėti, bet lengva pasakyti: „Myliu visus!“.

Nenuostabu, kad savo iššūkiui Izidorius pasirinko mylimą dainininkę. Irena Starošaitė priėmė jo iššūkį, bet įgyvendinti pasirodė ne taip ir lengva: „Niekada neįsivaizdavau, kad tokias grožybes Izidorius gali kurti. O aš visai nemoku piešti, net flomasterių namie neturiu. Kokia neįmanoma užduotis! Ką gi, reikia išmesti viską, kas buvo bloga. O blogo buvo daug. Kiekvieno žmogaus gyvenime yra. Tai atsikratykime to. Turbūt darbo užteks visai dienai. Čia reikia daug kantrybės. Man jos netrūksta, aš padarysiu.“

Izidorius po iššūkio atlikimo sakė, jog nors piešinys gražus, Irenai nelabai gerai sekėsi susidoroti su užduotimi - nes neužapvalino kampų, kaip reikia. Pokalbio metu Irena guodėsi, kad jai didžiausias virusas dabar yra žmonių atskirtis: „Kiek yra dabar vienišų žmonių... Labai ilgiuosi bendravimo. Taip norisi jausti žmogų.“ Izidorius, kad draugei nebūtų taip liūdna, siūlė piešti, o jo mama - susidraugauti su savimi, kam paprastai neturime laiko: „Dabar, galbūt, yra proga pajusti, ir kaip žmonės su negalia gyvena nuolatos.“ Irena mano, kad yra bėda, jei žmogus nenori priimti kitokio nei jis pats: „Jeigu turi norų ir siekių, išmokti ir padaryti galima viską. Juk kaip nuostabu, kad šiuolaikinių technologijų dėka mes galime bendrauti štai taip, kaip dabar.“

„Draugystė veža“ komandos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VšĮ „Turizmo plėtros institutas“ organizuojamame atsinaujinusiame projekte „Stipresni už virusą“ bet kokią negalią turintys žmonės meta iššūkį Lietuvos garsenybėms - atlikti kažką, kas įprasta neįgaliajam, tačiau pakankamai sudėtinga negalios neturinčiajam!

„Aš visą laiką kartoju, kad žmonių, kurie su negalia gyvena savotiškam karantine visą laiką, patarimai ir pamokos yra pačios svarbiausios mums visiems, neturintiems oficialiai nustatytos negalios. Todėl labai mylim šiuos savo draugus ir aš iš tikrųjų ypač laiminga dėl to, kad šiame projekte dalyvauja tie, kurie sutinka mesti iššūkius, o dar labiau džiaugiuosi, kad tuos iššūkius priimti laiko atranda garsūs žmonės, kurie šiaip yra labai užimti. Kad jie yra pasiryžę atrasti daug įdomių ir naujų patyrimų bei... draugauti. Kai matau, kokie tikri ir jautrūs dalykai vyksta gyvųjų pokalbių metu, visiškai neabejoju, kad esam tikrai stipresni už virusą“, – sako projekto vadovė Žydrė Gedrimaitė.

Pasižiūrėkite, kaip dainininkei sekėsi piešti ir kokių kampų jai nepavyko užapvalinti.