Gyventi ne mele – tai buvo egzistencinis publicisto, eseisto, poeto Mindaugo Tomonio apsisprendimas, grįstas visu tragišku jo gyvenimu. Atsisakęs projektuoti buvusios Kryžkalnio Motinos paminklo rekonstrukciją, sovietinio režimo klerkams drąsiai ir garsiai kalbėjo, kad ne Raudonajai armijai išvaduotojai, bet stalinizmo aukoms reikėtų paminklą Lietuvoje statyti. „Arba rašyti į Ateizmo muziejaus knygą, kad čia muziejaus neturėtų būti, kad turėtų būti gerbiamos katalikų teisės, tai buvo irgi to meto supratimu neadekvatus elgesys, bet jis yra paradigminis. Mes čia galime matyti lietuvių kultūroje tam tikrą Antigonės mito raišką, kai tu nesutinki su prievartos pasauliu ir išeini į atvirą kovą ir savo laikysena, kūnu liudiji alternatyvą. Tiesos alternatyvą, garbės alternatyvą šitam pasauliui, kur jau nei tiesa, nei garbė nieko nebereiškia“, – sako literatūrologas, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys, LRT PLIUS laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatydamas vieną ryškiausių disidentinės literatūros autorių Mindaugą Tomonį. Persekiojamas ir priverstinai gydomas psichiatrinėse ligoninėse, būdamas vos 35 m. lėtai žudomas ir nužudytas sovietinės sistemos. Jis mums paliko vos vieną savo kūrinių rinkinį „Žinia“.

„Žinia“ – aistringas kūrinys, jis su aistra ieško tiesos ir egzistencijos atramų – kaip išlikti nesutryptam, nesudaužytam garbingam pasaulyje, kuris yra nebetekęs garbės. Tai Mindaugo Tomonio išsakyti moraliniai imperatyvai, kurie visada liks aktualūs lietuvių kultūrai“, – pasakoja laidoje literatūrologas Darius Kuolys.