Žydų literatūriniame pavelde likę didžiuliai turtai, primenantys mums Lietuvos praeitį ir tą kultūrinę įvairovę, buvusią čia iki Holokausto. Pagrindinis žydų kultūrinio gyvenimo centras, pasakojimų ir legendų didžiausia telktis aplink Vilnių ir jo erdvę, apie čia gyvenusius bendrapiliečius atgulė į rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymus. Meistriškas žydiškojo Vilniaus kasdienybės kronikos fiksavimas „Paskutiniame Vilniaus pranaše“ – tai vienas svarbesnių literatūros kūrinių, kurie pasitarnauja kaip gyvas istorijos liudijimas apie miestą, apie konkrečias jo vietas, kur gyveno, kūrė ir veikė realūs žmonės.

Pasak, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos centro vadovės Laros Lempertienės, žydų dokumentinėje, memorialinėje literatūroje A. Karpinovičiaus literatūrinis palikimas, galima sakyti, buvo movetonas, kokio net nebuvo galima laukti, nes vilnietiškas veidas buvo visai kitoks, nei iki šiol, kai Vilnius buvo žinomas kaip dvasingumo centras, kaip rabinistinės kultūros centras, kaip Vilniaus Gaono miestas ir hebrajų literatūros židinys.

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, įvertinęs A. Karpinovičiaus kūrybą, sako, kad šie šilti vilnietiški personažai, jų vardai, jų charakteriai, jų likimai – labiausiai pradingusi kasdienybės efemerija. „Žmogaus gyvenimas – pats trapiausias, kurį labiausiai suardo istorija, nes tų personažų, tų akimirkų, tų veidų nebelieka, ir, jeigu jų nebėra atmintyje, nebėra kam atkurti, kam atpasakoti, tai jie ir išnyksta anonimiškai“, – šį sekmadienį 10.30 val. laidoje „Literatūros pėdsekys“, pristatydamas A. Karpinovičiaus kūrybą, pasakos jidiš kalbos kultūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas.

Programa Lietuvos ir pasaulio literatūros kūrėjams, jų aplinkai ir išskirtiniams gyvenimo įvykiams.