Jo pjesių herojai nors ir gyveno sovietinio realizmo pasaulyje, skirtingai nei kitų to meto dramaturgų personažai – sprendė ne melioratorių, socialistinio lenktyniavimo problemas, o gręžėsi į amžinuosius žmogiškumo idealus, gynė vertybines tiesas. Gyvenimo kasdienybės, meilės, draugystės temos į kūrybą keliavo iš tarpukario dvasia užaugintų Samulevičių šeimos tradicijų. Geneologiniame Samuolių giminės medyje pėdsaką palikęs iškilus menininkas, dailininkas Antanas Samuolis, sovietmečio vaikų pilką kasdienybę praskaidrinusi tautodailininkė Stasė Samulevičienė bei jos sūnus dramaturgas, rašytojas, eseistas Raimundas Samulevičius.

Iki šiol Jonavos rajone Samulevičių sodyboje saugomi Stasės Samulevičienės rankomis gaminti kailiniai žaisliukai, tapę itin populiarių vaikiškų knygelių herojais, toje pačioje sodyboje aptikti galima ir Raimundo Samulevičiaus kūrybos pėdsakus. Nors dabar iš laiko perspektyvos žvelgiant Raimundas Samulevičius vertinamas kaip vienas ryškesnių pokario laikotarpio dramaturgų, tačiau dar vis manoma, kad kai kurios jo pjesės bus įdomios tik ateities skaitytojui. Anot poeto Algimanto Mikutos, Raimundo Samulevičiaus dar nesurado šių dienų režisieriai.