„Jūs kursite spektaklį apie Herbačiauską? Juk jis buvo lenkų šnipas!“ – taip teatro režisieriui, pjesės „J.A.H“ autoriui Gyčiui Padegimui apie lietuvių ir lenkų rašytoją, visuomenės ir kultūros veikėją, literatūros kritiką, lietuvių literatūros esė pradininką Juozapą Albiną Herbačiauską tarė viena literatūros žinovė. Net praėjus šimtmečiui nuo tada, kai šis lietuvių ir lenkų kūrėjas gyveno ir kūrė, daugelio vertinimu jis išlieka paribio asmenybe, žmogumi, kuris neįtiko nė vienai valdžiai, buvo priešinamas abiejų tautų.

J. A. Herbačiauskas Krokuvos lietuvių draugijos „Rūtos“ įkūrėjas, vyskupo A. Baranausko atminimui skirto almanacho „Gabija“ sudarytojas ir karštas lietuvių tautinio judėjimo interesų gynėjas bei propaguotojas, buvo aktyviai besireiškiantis antikomunistas, kurio pažiūras formavo Lenkijoje prasidėjęs secesijos meno judėjimas. Jis vienas pirmųjų savo kūrybai ieškojo modernių formų, o, anot J. A. Herbačiausko draugo, žinomo publicisto Juozo Keliuočio, kaip teigia Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus vedėja Salvinija Kalpokaitė, ši to meto maištinga asmenybė visur ir visada pabrėždavo širdies pirmenybę prieš protą. J. A. Herbačiausko gyvenimo devizas: pirmoje eilėje – Žmogus, antroje – Tauta. Baugi jam atrodė emigracija – lietuviai vergaus svetimiems. Baugiai jam regėjosi ir nuolatinis lietuvių draskymasis dėl valdžios. „Girdi, tauta ir valstybe tesirūpina valdantieji. O tikrovėje juk visi piliečiai turėtų atsakyti už savo tautos likimą“, – teigė rašytojas, mokydamas, kad „kiekvienas lietuvis privalo išmokti iš savo darbo, o ne iš valstybės iždo gyventi!“ Šiandien visos jo prakalbos, lenkų kalba išleisti kūriniai saugomi Kauno technologijos universiteto bibliotekos saugykloje, kuri prieškariu priklausė Kauno Vytauto Didžiojo universitetui.

Šįkart laidos „Literatūros pėdsekys“ kūrėjai nuvyko į Krokuvą ieškoti šio įvairialypio kūrėjo gyvenimo pėdsakų. Krokuvoje daugiau nei 20 m. gyvenanti lietuvių kalbos dėstytoja Greta Lemanaitė-Deprati yra viena iš nedaugelio, kuri domisi J. A. Herbačiausko kūrybiniu palikimu, o pirmaisiais Nepriklausomybės metais atrado J. A. Herbačiausko kapą Krokuvos miesto Rakovickio kapinėse. Lietuvės pastangomis buvo kreiptasi į valstybines institucijas, siekiant po mirties pagerbti šį pirmąjį mūsų modernistą. Lenkų kultūrininkai irgi neabejingi šio rašytojo kūrybiniam palikimui. Krokuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomi jo originalūs literatūros darbai, o garsiojo Krokuvos kabareto „Žaliasis balionėlis“ nuo 1895 m. be pertraukų veikiančioje Jamo Michaliko kavinėje yra J. A. Herbačiauską vaizduojanti lėlė.