Juo, kaip aktoriumi, publika žavėjosi daugiau nei 40 metų. Lygiai tiek pat metų toji pati publika neteko galimybės žavėtis juo kaip poetu. Šį sekmadienį laidoje „Literatūros pėdsekys“ – pasakojimas apie Kauno dramos teatro scenos artisto ir poeto Kęstučio Genio dramatišką gyvenimą, kurį ženklina trumpos artisto šlovės akimirkos, ilgai trukęs okupacinio režimo sąmokslas prieš jo poetinę kūrybą.

Suvaidinęs ryškiausius sovietinio režimo cenzorių akylai prižiūrimų pjesių vaidmenis, scenos riteris Kęstutis Genys iki gyvenimo pabaigos išlaikė tą pačią laikyseną: nepataikavo sistemai, nepakentė melo ir krikščioniškai gailėjosi tų, kurie jį skundė KGB saugumui. Nenuvertinama ir jo besąlygiška meilė Tėvynei, kuri jo literatūriniame palikime veriasi be jokios pompastikos. Tai žmogaus, giliai įleidusio šaknis į savo žemę, eilės. Anot Kęstučio Genio bičiulio, istoriko Vidmanto Valiušaičio, tai Laisvės šauklio, pilietinės visuomenės tribūno poezija.