XX a. pradžios Lietuvos knygų pasauliui buvo lemta turėti Biržų krašte gimusį keturių vėjų manifestatorių Kazį Binkį – avangardinės poezijos pradininką, kurio gyvenimo ir charakterio niekaip negalime atsieti nuo jo kūrybinio kelio. Mėgęs kurti apie save anekdotus, tarpukario Kauno literatūros bohemos liūtas aplink save būrė jaunuosius poetus, kurie su didele pagarba žvelgė į šį literatūros revoliucionierių. Per visą savo gyvenimą plaukė ne pasroviui, o plačiai ir ryškiai prieš srovę.

Nuo Lietuvos kariuomenės bataliono savanorio iki „paldielninkų“ avangardo poetų salono organizatoriaus, nuo neišsipildžiusio dvarininko iki „Konrado“ kavinės maestro mokytojo, nuo liaudies universiteto steigėjo iki pasaulio tautų teisuolio. Kadaise davęs sau žodį niekada nebearti gimtosios žemės, moderniai iki pat savo gyvenimo pabaigos arė Lietuvos literatūros arimus, o amžininkų atmintyje išliko paprastas kaip sodietis, elegantiškas kaip diplomatas, išdidus kaip kunigaikštis.