Vilniaus centras. Bene sparčiausiai atsinaujinantis Naujamiestis. Viena iš tokių erdvių - ties Jasinskio ir Kudirkos gatvių sąnkryža. Jau daugelį metų čia stūkso nugyventa buvusi legendinė aludė "Tauro ragas", neturinti jokių galimybių išlikti. Per sovietmetį, 1974m., statinys iškilo istorinėje vietoje. Šalia esanti alaus gamykla "Tauras" buvo įkurta nacionalizuotuose pastatuose, kurie šiandien yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip Šopeno alaus daryklos statinių kompleksas. Aplink Aludarių ir Pakalnės gatveles esanti beveik dviejų hektarų teritorija netrukus pasikeis, čia iškils daugiabučiai, biurai ir viešbutis buvusios legendinės "Tauro ragas" aludės vietoje. Belieka įamžinti istoriją. Aludės architektas prof. Algimantas Mačiulis sako, kad pradžioje buvo ketinta suprojektuoti kuklų paviljoną. Beveik pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto aludė suprojektuota to meto pasaulyje madingo vadinamojo brutalizmo stiliaus. Pastato interjerui architektas Eugenijus Gūzas specialiai suprojektavo baldus. Kaip simbolis, šalia aludės iškilo Tauro skulpūra - monumentalisto Stepono Šarapovo kūrinys. "Tauro ragas" tapo sovietmečio fenomenu. Garsas neišblėsęs iki šių dienų.Jogailos gatvė Vilniuje. Buvęs banko "Hermio" pastatas - vienas ryškiausių XXa. paskutiniojo dešimtmečio postmodernizmo architektūros pavyzdžių Vilniuje. Žinomų architektų dueto - Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio - jau tapęs chrestomatiniu darbas. Iškilo tuščioje vietoje tarp istorinių pastatų. Anot architektūros tyrėjų, pastato postmodernistinis stilius tarsi su lengva ironija.Apart istorinių elementų interpretacijos, pasirinktos ir šiuolaikiškos medžiagos. Šiandien nestebina pastatuose naudojamas stiklas, tuo metu tai buvo naujovė. Anot menotyrininkų, monumentali vidinė laiptinė savo formomis primena modernistinius tarpukario balkonus. Banko pavadinimą pastate turėjo išryškinti graikų dievo "Hermio" skulptūra. Sumanymas liko neįgyvendintas. Nuo buvusio banko projektavimo prabėgo 25 metai. Lietuvos architektų sąjunga susirūpino, kad pastatas būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir praeitų metų pabaigoje dėl to kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Pastatą paskelbus paveldo vertybe, dabartiniai savininkai apskundė šį sprendimą. Pastato laukia rekonstrukcija, buvusio banko erdvės bus transformuotos į administracinės paskirties. Architektas Kęstutis Pempė sako, kad rekonstruojant pastatą, galėtų būti išsaugotas kampinis fasadas, eksponuojant buvusį tūrį. Taip pat galėtų būti išsaugota viena vertingiausių postmodernistinio pastato savybių - buvusi laiptinė su balkonėliais. Tikimės, kad nors ir rekonstruotas, vienas iš postmodernistinių šedevrų Lietuvoje nors dalinai išliks, kad pastato nelaukia toks pats likimas kaip ir neseniai nuo žemės nušluoto, daug diskusijų sukėlusio buvusio kelių policijos pastato Giraitės gatvėje. Abu pastatus projektavo Gytis Ramunis ir Kęstutis Pempė.