Kaunas, Senamiestis. Netoli Vytauto bažnyčios ir dabartinio Aleksoto tilto - mėgstama miestelėnų pasivaikščiojimo vieta. 19 a. įrengta ir akmens luitais sutvirtinta krantinė pereina į natūralią pakrantę. Netoliese Nemuno ir Neries santaka, o būtent šioje įlankoje prieš daug šimtmečių kūrėsi uostas, pasakoja archeologas dr. Mindaugas Bertašius. Anksčiau Nemuno krantinė buvo tvirtinama mediniais poliais, šalia ėjo akmenimis grįsta gatvelė. Pakrantėje būta medinių pastatų, tačiau juos keičia mūriniai, kai Kaune pradeda kurtis Hanzos pirkliai. Apie čia susiformavusį vadinamąjį Vokės kvartalą liudija archeologų atidengti akmens mūro likučiai. Čia būta gyvenamųjų namų, prekių svirnų.Santakos gatvelėje iki šių dienų yra išlikusių pirkliams priklaususių pastatų. Štai šalia gyvenamojo namo esantis raudonų plytų pastatas - tai buvęs pirklio sandėlis. Tais laikais, kai šiame kvartale klestėjo prekyba, dažniausiai galėjai išgirsti vokiškai kalbant. Už kelių šimtų metrų, Santakos ir Muziejaus gatvelių sankirtoje, matome dar vieną pirklio svirną - tai vienas iš nedaugelio Kaune iki šių dienų neperstatytų sandėlių. Pastatas šiuo metu priklauso Lietuvos sporto muziejui. Nepraleidžiame galimybės pasižvalgyti rūsiuose. Matome dviejų laikotarpių patalpas. Senesnę rūsio patalpą puošia iki šių dienų išlikę nišos, archeologas M. Bertašius atkreipia dėmesį į buvusios medinės lentynėlės likučius. Sandėlio patalpos anksčiau buvo atskirtos masyviomis medinėmis durimis. Pažintį su viduramžių pirklių palikimu baigiame Kauno arkivyskupijos teritorijoje. Tyrinėdami pastato anatomiją, matome išlikusių ir gotikinio mūro fragmentų. Viduramžių miestas - vienas įdomiausių Kauno istorijos puslapių. Pirklių gyvenimas klestėjo iki karo su Maskva.