Marijampolė, Stoties gatvė. Viena puošniausių šių metų Lietuvos kultūros sostinėje esančių paveldo vertybių - tai geležinkelio stotis. Iškilo tarpukaryje, 1924 m., nutiesus geležinkelio ruožą Kazlų Rūda - Šeštokai. Architekto Edmundo Alfonso Fryko, baigusio mokslus Peterburgo civilinių inžinierių institute, kūrinys. Marijampolės geležinkelio stoties architektūrą sudaro - istorizmo ir moderno - stiliai. Pastato fasadas - asimetriškas. Puošnūs, lipdiniais dekoruoti frontonai, centriniame - Vytis. O dėl aukšto vandens bokšto pastatas labiau primena bažnyčią, o ne geležinkelio stotį. Skirtingai negu išorėje, interjere matome vyraujantį moderną. Tarpukariu pirmame aukšte buvo vestibiulis ir dvi laukiamosios salės, stoties viršininko, jo raštinės, bagažo, kasų, pašto, telegrafo, bufetų patalpos. Nesuklysime pasakę, kad tai viena originaliausių geležinkelio stočių Lietuvoje.Vilkaviškio r. Nutiesus Sankt - Peterburgo - Varšuvos geležinkelio Kaunas - Kybartai ruožą, Didžiųjų Šelvių kaime buvo pastatyta geležinkelio stotis. Dar vienas architekto Edmundo Fryko kūrinys. Turintis ir panašumų, ir skirtumų su Marijampolės geležinkelio stotimi. Tarpukaryje mūrinė Vilkaviškio geležinkelio stotis buvo pastatyta vietoje I pasaulinio karo laikais sudegusios medinės. Vilkaviškio geležinkelio stoties fasadas - simetriškas, o jo puošnioji pusė atgęžta į peroną. Pagrindinį frontoną puošia Vyčio bareljefas, kuris sovietiniais laikais buvo užtinkuotas. Gerai, kad neužkliuvo vienas iš įdomesnių architekto E. A. Fryko sprendimų - Gedimino stulpus imituojantis atikas. Vilkaviškio geležinkelio stotyje - trys laukiamosios salės, bilietų kasos - centrinėje dalyje. Tarpukaryje taip pat buvo įrengtas ir viršininko kabinetas, budėtojo kambarys, bagažinė, katilinė bei tarnybiniai butai. Radviliškis. Miestas, įsikūręs prie svarbių geležinkelio linijų ir vienas didžiausių šalyje geležinkelio mazgas. Dar vadinamas tiesiog geležinkelininkų sostine. Tai antrasis nutiestas Lietuvoje geležinkelis, maršrutu Kaišiadorys - Liepoja. Nutiesus geležinkelį, pradėjo veikti ir keleivių stotis. Taip pat buvo pastatytas ir mūrinis garvežių depo pastatas. Raudonos plytos ir rieduliai surišti kalkiniu skiediniu. Stogas pradžioje buvo sutvirtintas stipriomis medžio sijomis. Garvežiams, o vėliau ir lokomotyvams aptarnauti buvo pastatyti du priestatai, tarpukaryje pastatytas vandens bokštas. Šiandien vienas iš garvežių perkeltas prie geležinkelio stoties ir yra viena svarbiausių istorinių puošmenų. Nuėjo užmarštin laikai, kai šios garo mašinos buvo kūrenamos malkomis ir anglimis. O be mašinisto, ne mažiau svarbi specialybė buvo kūrikas. Sakoma, kad tais laikais ne tik sniegas, bet ir žvirbliai Radviliškyje buvo juodi.