Klaipėda, Liepų gatvė. Raudonų plytų architektūros ansamblis - vienas gražiausių uostamiesčio pastatų. Klaipėdiečiams kasdien tarnaujantis statinys - tai pašto rūmai, pradėję veikti 19a. pabaigoje. Tačiau seniau tai buvo Klaipėdos užmiestis, kuriame įsikūrė turtingas pirklys Argelanderis. Pirklio namai buvo vieni prabangiausių to meto miesto pastatų, nebe reikalo juose apsigyventi nusprendžia Prūsijos karališkoji šeima, su savo dvaru pasitraukusi į Mėmelį, bėgdama nuo Napoleono. Tiesa, tuo metu pirklio namas buvo vieno aukšto, su mansardomis. Kur kas vėliau bus perstatytas į tokį, kokį matome dabar. Prieš tai pirklio Argelanderio našlė pastatą parduoda kitam pirkliui, Elijui Rupeliui, o jau jo palikuonys - karališkajai šeimai. Čia kurį laiką veikė Krašto taryba (vietinės valdžios įstaiga), bet vėliau pastatą nuspręsta pritaikyti paštui. Iš raudonų klinkerinių plytų pastatytus karališkuosius pašto rūmus sudaro trys statiniai. Centre - dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, iš šonų vieno aukšto pastatėliuose - sandėliai, arklidė bei karietinė. Visus tris pastatus jungia metalinė tvora, o už jos kiemelyje esantis sodas kvietė keleivius poilsio. Už išorinių pašto drožinėtų, su dekoratyvinėmis metalo grotelėmis durų - neogotikinio dekoro elementais puoštas interjeras, su restauruota unikalia sienine tapyba. Centrinę pašto salę puošiantys medžio drožiniai, manoma, yra Plungės meistrų darbas. Plačios pašto palangės byloja apie tuos laikus, kai ant jų buvo rašomi laiškai.Paštas - viena svarbiausių Klaipėdos istorinių vietų, iki šių dienų juo naudojasi miestelėnai. Klaipėdos paštas ir šiandien yra vadinamas karališkuoju paštu. Vilnius. Dabartiniai Lietuvos pašto centriniai rūmai. Istorinis pastatas - tai buvęs Bajorų bankas, pritaikytas pašto reikmėms praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje, pasakoja architektas dr. Algimantas Mačiulis. Pastatas buvo netaisyklingos U raidės formos, ties prospektu suapvalintais kampais. Fasadai apdailinti rustika, antrame ir trečiame aukštuose - langai lyg pusapkritės arkos. Įėjimą pabrėžė korintinio orderio kolonos. Pastatas baigiamas plačiu profiliuotu karnizu su atiku, papuoštu baliustradomis. Įrengdami vietoje buvusio Bajorų banko centrinį paštą, architektai Nasvyčiai išsaugojo antrojo ir trečiojo aukšto istorinio pastato fasadus. O šiaurinėje pusėje suprojektavo naują dviejų aukštų priestatą, apačioje su stiklo blokais, viršuje - su didelėmis stiklo ir tinkuotomis plokštumomis. Po rekonstrukcijos pastatas užėmė visą sklypą, is visų pusių ribojamas gatvių. Senojo fasado antrąjį ir trečiajį aukštus nuo rekonstruoto pirmojo aukšto autoriai atskyrė plačia juosta su užrašu "centrinis paštas", vėliau pervadintas "Lietuvos paštu". Pirmame aukšte dominavo platus vitrininiai langai.Operacijų salės metalo konstrukcijos yra vienas iš interjero kompozicijos dominuojančių elementų. Pašto interjerui specialiai buvo suprojektuoti baldai bei įranga. Pro operacijų salės stiklo sieną atsiveria vaizdas į lauko erdvę, į Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, taip pat į puošnius grafo Tiškevičiaus rūmus, vėliau priklausiusius kunigaikštienei Oginskienei, dabar - Rašytojų sąjungai. Priekaištų architektams Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams neturėjo net to meto paveldosaugininkai.