Vilniaus rajonas. Nusukus nuo Giedraičių - Molėtų plento, vieškelis veda Kaušiadalos kaimo link. Vienoje kelio pusėje matome tvekinius, o šalia - nedidelę gyvenvietę su dominuojančiais mediniais gyvenamaisiais pastatais. Ties kelių sankirta - dar keli ūkinės paskirties medinukai. Tačiau kad čia būta dvaro, pastebėtų tik paveldo specialisto akyla akis. Neįtikėtina - tai buvęs vienas didžiausių medinių dvarų Vilniaus rajone. 1848 m. sodybos plane matome pažymėtus ir šiadien dar tose pačiose vietose išlikusius pastatus - kluoną, vežiminę su arklide. Ties kelių sankirta - ne tik ūkiniai pastatai. Reprezentacinėje sodybos dalyje matome taip pat medinį dvarininkų gyvenamąjį namą - tačiau jis turbūt vėlyvesnis, nes 19a. vid. sodybos plane nėra pažymėtas, sako medinio paveldo žinovė Dalė Puodžiukienė. Dvaro sodybos gilumoje, už gyvenamojo namo, matome svirną, už jo driekėsi sodas ir parkas. Iki šių dienų išlikusi tik senų medžių alėja, kuri atveda iki kapinaičių, kuriose ilsisi buvę Kaušiadalos dvaro savininkai. Vilniaus miesto gyvenamasis kvartalas, kuriame ieškome dar vieno dvaro - buvusios Raudondvario arba Gulbinų dvaro sodybos. Į gyvenamąjį kvartalą virtusi buvusi dvaro sodyba vis tik yra išlaikiusi savo pirminį planą, dalis pastatų išlikę tose pačiose vietose iki šių dienų, sako Dalė Puodžiukienė. Didelį akmens mūro ūkinį pastatą dažnas priskirs prie dvaro sodybos reliktų. Kur kas sudėtingiau atpažinti kitus išlikusius dvaro sodybos pastatus. Na nebent štai šis, retos architektūros statinys - tai buvęs dvaro lobynas. Ieškodami buvusios dvaro sodybos pastatų patenkame į keblią situaciją. Niekaip nematome pagrindinio - dvaro rūmų pastato. Mums jį parodo paveldo žinovė Dalė Puodžiukienė, šiandien tai daugiabutis. Raudondvario arba Gulbinų dvaro sodybą dar mena už rūmų pastato išlikusi alėja, kviečianti pasivaikščioti. Buvusioje dvaro sodyboje įsikūręs ir žirgynas. Paskutinis dvarininkų gyvenimo būdo reliktas.