Sekmadienį dainų šventę atidarė pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginys „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Šia proga Rotušės aikštėje įsikūrė specialus paviljonų miestelis, o dalyvius džiugino įspūdingas koncertas, kuriame pasirodė apie 650 atlikėjų iš 29 skirtingų pasaulio šalių – nuo kaimyninės Latvijos iki tolimos Australijos, JAV, Argentinos. Kaip sakė renginio organizatoriai, po pasaulį pasklidę lietuviai sugrįžo suburti tautos.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke teigimu, po pasaulį išsibarstę lietuviai – ypatingi: dainomis, šokiais ir iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis puoselėdami lietuvybę, jie išlieka ypač stiprūs ir atsparūs bet kokiam kiršinimui ir mūsų demokratijos silpninimui.
„Pasaulio lietuviai nori parodyti, kad turime vertinti savo šaknis ir žinoti istoriją bei tradicijas, to neapleisti ir visa tai perduoti iš kartos į kartą“, – sako D. Henke.
Svečiai iš tolimosios Australijos
Šventės pažiba – nuo vidurdienio iki vakaro Rotušės aikštėje veikęs paviljonų miestelis, kuriame įvairių šalių lietuvių bendruomenės dalijosi patirtimi, kaip užsienio šalyse gyvena ir puoselėja lietuvišką kultūrą, ugdo bendruomeniškumą, pilietiškumą ir patriotiškumą. Bendruomenės kartu su savo šalių menininkais pristatė įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje.
Savo stendą šventėje turėjo ir iš tolimosios Australijos atvykusi lietuvių bendruomenė. Jos valdybos pirmininkės Rasos Mauragis teigimu, šiai šventei jie ruošėsi nuo praeitų metų pradžios.
Pašnekovės teigimu, ruošdami savo pristatymą, Australijos lietuviai norėjo įtraukti visus šventės lankytojus – nuo jauniausio iki vyriausio.
„Todėl pas mus paviljone buvo galima patikrinti savo žinias apie Australiją ir mūsų bendruomenę smagiame viktorinos žaidime. Sėkmingai susidoroję su šiuo iššūkiu gavo mūsų krašto mėgstamą biskvitą. Taip pat vaišinome ir kitais australiškais skanėstais.
Lankytojams taip pat siūlėme prisidėti prie meno kūrinio, apžiūrėti Australijos atributiką. O svarbiausia, kvietėme visus parašyti sveikinimą 75 m. jubiliejų mininčiai Australijos lietuvių bendruomenei“, – pasakoja R. Mauragis.
Kvietė į Latviją
Mažiau egzotiškais, tačiau ne ką prastesniais skanėstais vilioja ir kaimyninės Latvijos lietuviai. Kaip pasakoja Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, jų paviljono tikslas – ne tik pristatyti save, bet ir pakviesti Lietuvos turistus atrasti Latviją.
„Lankytojams parodome labai gražų leidinį – Šiaulių turizmo centro išleistą knygutę lietuviškai ir latviškai apie Žiemgalos kraštą. Žiemgalos pristatymas yra bendras lietuvių ir latvių projektas, kartu siekiame kviesti lietuvius į Latviją, ir latvius – į Lietuvą“, – pasakoja tautietis.
Šiame stende taip pat galima susipažinti su įspūdinga nuotraukų kolekcija, atspindinčia ilgametę Latvijos lietuvių veiklą, bei išgirsti senųjų lietuvių liaudies instrumentų, tokių kaip, pavyzdžiui, pjūklas, gaidas.
Nukėlė į Viduržemio jūros pakrantę
Viename iš šventės paviljonų – dviguba šventė, mat čia prisistatė ir Graikijos, ir Kipro lietuvių bendruomenės.
„Graikai ir kipriečiai save laiko viena šeima ir visada vieni kitus palaiko, ne tik Eurovizijoje, – juokauja Graikijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Viktorija Gribinaitė-Naki. – Kadangi mūsų rezidencijos šalių pakrantes skalauja Viduržemio jūra, šalys bendrauja viena kalba ir visa jų kultūra yra glaudžiai susijusi, panašiai ir mes, Graikijos ir Kipro lietuviai, artimai bendraujame, draugaujame ir bendradarbiaujame. Esame jaunos, nedidukės bendruomenės, bet labai aktyvios ir trykštame entuziazmu.“
Kaip pasakoja pašnekovė, jų paviljone lankytojai galėjo nusikelti tiesiai į Viduržemio jūros pakrantę ir pajusti šalių gyvenimus visais penkiais savo pojūčiais.
„Siūlėme pasiklausyti tradicinės muzikos ir pagal ją sušokti kelis šokio žingsnelius. Taip pat lankytojai dalyvavo tradicinės graikiškos kavos ir dzadzikio padažo gamybos edukacijose“, – dalijasi V. Gribinaitė-Naki.
Paviljone lankytojai taip pat dalyvavo labdaros loterijoje, aukodami gerumo fondui „Ne apie mane“, rungėsi viktorinoje, pažindinosi su bendruomenių nuotraukų galerija, lituanistine mokykla „Giliukai“.
„Ši šventė svarbi dėl to jausmo, kuris rusena širdyje, kai sugrįžti į mylimą Lietuvą ir pulsuoji vienu ritmu su visais. Kaip tas korys bičių avilyje, kur ne tik Lietuvos regionų, bet ir pasaulio lietuviai ruošiasi Dainų šventės renginiams. Vienybės jausmas. Palaima“, – renginiu džiaugiasi tautietė.
Ypatingi svečiai
Tarp paviljonų ir ypatingi šventės svečiai – Ukrainos lietuvių bendruomenė, į Vilnių keliavę net ilgiau nei tautiečiai iš Australijos.
„Jei visas pasaulis gali lengvai suskraidyti ir atsidurti kitoje pasaulio vietoje, tai mums tenka keliauti paromis. Šiaip kelionė būtų trukusi parą, tačiau dėl trikdžių geležinkelyje kelionė į Lietuvą truko dvi. Tokia vat situacija pas mus. Gal todėl, dėl tokių sąlygų, ir esame ypatingi svečiai“, – tikina Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalia Makarova.
Bet, anot jos, prie ekstremalių situacijų ši delegacija jau pripratusi, todėl sunki kelionė neišgąsdino. Be to, laikas Lietuvoje Ukrainos lietuviams kaip tik taps proga atsipūsti nuo karo kasdienybės.
„Mes dainų šventėje dalyvaujame jau nuo 1994 m. Nuo to laiko nepraleidome nei vienos dainų šventės, todėl negalėjome praleisti ir šitos. Tuo labiau kad ši – tokia proginė, šimtmetį mininti.
O ir mūsų kolektyvas nejaunas, metai bėga, mes senstam, nesinori švaistyti progų. Su giminėmis Lietuvoje susitiksime, lietuviško oro prisikvėpuosime, atsipalaiduosime nuo visų oro pavojų. Pakeisti aplinką tikrai psichologiškai teigiamai veikia žmogų“, – pasakoja D. Makarova.
Ši bendruomenė pasirinko pristatyti ne tiek save, kiek jau kelis šimtus metų tvirtumu alsuojantį Lietuvos ir Ukrainos ryšį.
„Atsivežėme tokias knygutes apie Gediminaičių kelią per Ukrainą ir apie lietuviškas vietas Ukrainoje. Taip pat surengėme ir saldžią viktoriną, tikriname, ką šventės dalyviai žino apie Ukrainą, apie bendrą jos praeitį ir dabartį su Lietuva“, – sako pašnekovė ir priduria, kad būtent tokios vienybės šventės ir suteikia taip reikalingos stiprybės.
Proga pakviesti sugrįžti į Lietuvą
Susipažinti lankytojai galėjo ir su pagrindiniais šventės rėmėjais – JAV įsikūrusiu Lietuvių fondu, Kultūros taryba, Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Užimtumo tarnyba, Nacionaline turizmo skatinimo agentūra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Palangos informaciniu centru.
Tarp rėmėjų – ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) konsultacijų centras grįžtantiems į Lietuvą „Grįžtu LT“.
„Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė, į kurią atvyksta arti 90 užsienio lietuvių kolektyvų iš 21 pasaulio šalies, – nuostabi proga susitikti su lietuvių bendruomenėmis, išgirsti lietuvių patirtis ir pristatyti grįžimo į Lietuvą galimybes, „Grįžtu LT“ veiklą“, – tikina URM Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė.
Čia šventės dalyviai buvo supažindinami su studijų, darbo, verslo kūrimo galimybėmis Lietuvoje, su grįžusių lietuvių sėkmės istorijomis.
„Renginyje taip pat skleidėme žinią apie „Grįžtu LT“ informacinį kanalą, pristatėme galimybę rasti informaciją vienoje vietoje, gauti konsultaciją, kad apsisprendusiems sugrįžti į Lietuvą šis procesas būtų lengvesnis, o dar tik svarstantiems apie grįžimą perdavėme žinutę, kad sugrįžę į Lietuvą jie tikrai jausis sugrįžę į namus – ten, kur jų širdis“, – pasakoja L. Žukauskaitė.
Lietuvių liaudies šokiai ir dainos skamba visame pasaulyje
Kol vieni lankytojai pažindinosi su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis, kiti galėjo gerėtis scenoje vykstančiais pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymais. Juos rengė Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“, Kyjivo (Ukrainos) Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, Čikagos (JAV) šokių kolektyvas „Suktinis“, Stokholmo liaudies šokių kolektyvas „Baltija“ ir kiti.
Šį renginį atidarė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Būtinybę neapleisti lietuviškų tradicijų bei perduoti jas iš kartos į kartą pabrėžia kiekviena pasaulio lietuvių tautinė bendrija. Tad jaunimui jos skiria ypač daug dėmesio.
2003-iaisiais įkurto Stokholmo liaudiškų šokių kolektyvo „Baltija“ vadovė Jurga Laurenčikienė pastebi, jog norint, kad lietuviški šokiai ar dainos sudomintų jaunąją kartą, o lietuviškumas tarp pasaulio lietuvių klestėtų, svarbu sukurti patrauklią aplinką, kur vaikai sutinka panašumų turinčių bendraamžių ir su jais smagiai leidžia laiką.
„Svarbu ne tik kviesti šokti lietuviškus šokius ar dainuoti dainas, tačiau ir organizuoti bendras išvykas, stovyklas. Tai labai padeda pritraukti vaikų ir paauglių į lietuvišką aplinką. Dabar dalį paauglių išties sunku prikalbinti lankyti lietuvių kalbos pamokas, bet šokti pas mus jie vis dar mielai eina, nes čia yra sukurta jiems artima bendruomenė. O per lietuvišką šokį ateina ir kalba, ir tradicijos“, – sako J. Laurenčikienė.
Stokholmo liaudiškų šokių kolektyvas „Baltija“ parodė pagal Klaipėdos krašto dainą sukurtą šokį „Runda“.
„Mes mėgstame šokti Klaipėdos krašto šokius, gal tai simboliška, nes esame kitoje Baltijos jūros pusėje“, – šypsodamasi sako pašnekovė.
Jautrios kanklių gaidos atskleidė tėvynės ilgesį
Šventės lankytojus savo išskirtiniu pasirodymu džiugino ir Nyderlandų lietuvė Kristina Kuprytė, visame pasaulyje skleidžianti žinią apie Lietuvą per kanklių muziką.
Ji pasirodymui pasirinko jautrų kūrinį, jos teigimu, labai atspindintį renginio temą.
„Man, gyvenant užsienyje, dažnai skamba Onos Mikulskienės žodžiai, kad visuose koncertuose turėčiau groti jos vyro, kompozitoriaus Alfonso Mikulskio, siuitą „Girios idilija – Lietuvos giružė“. Kūrinys buvo sukurtas jiems gyvenant išeivijoje, JAV, iš ilgesio Lietuvai, Lietuvos gamtai, paukščiams, ypač gegutei.
Šiuo atveju yra daug simbolikos, nes atliksiu jį būtent pasaulio lietuvių koncerte, kur bus daug grįžusių lietuvių, kurie gyvendami užsienyje jaučia nostalgiją ir ilgesį Lietuvai. Tegul tai bus jautri, prisiminimais persmelkta, koncertinėmis kanklėmis solo atliekama muzika“, – dalijasi muzikantė.
K. Kuprytė džiaugiasi galėdama būti tokios šventės dalimi, nes, jos nuomone, svarbu reprezentuoti užsienio lietuvių bendruomenes, bet dar svarbiau joms leisti susivienyti, pasijausti vėl reikalingiems savo šalyje.
„Šiais neramiais laikais svarbu išlaikyti savo tautiškumą, dvasinę stiprybę. Būdami kartu tokioje masinėje šventėje, atgimstame iš naujo. Mums vėl sugrįžo lietuviška gyvybinė energija, ir vėl didžiuojamės, kad esame lietuviai. O būdami tvirti ir stiprūs iš šaknų, galime pakelti daug negandų“, – sako ji.
Šventės gale tiek šventės lankytojus, tiek dalyvius džiugino muzikinis grupės „The Roop“ sveikinimas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuojamos tautinių bendrijų dienos „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės.
