Pastaruoju metu viešoje erdvėje juntamas pagyvėjimas dėl 2024 m. planuojamo pilietybės referendumo. Kartojama, kad kito kelio nėra, iš praėjusio 2019 m. referendumo klaidų pasimokyta, telieka vieningai suremti pečius ir pagaliau klausimas bus išspręstas kartą ir visiems laikams. Duokdie, kitu atveju – šimtai tūkstančių Lietuvos mokėtojų eurų bus iššvaistyti veltui ir šimtų tūkstančių lietuvių viltis pilietybei išmesta.
Koks pateikiamas dabar jau sėkmingai turėsiančio pavykti referendumo receptas? Politinis sutarimas, aiški formuluotė, didžiulis balsuojančiųjų aktyvumas.
Žiūrim, ką turim.
Politinis sutarimas. Po nutarimu dėl privalomojo referendumo Konstitucijos 12 straipsnio keitimui pasirašė 61 Lietuvos Respublikos (LR) Seimo narys. 61 iš 141. 43 procentai. Dėl privalomojo referendumo paskelbimo Seime balsavo 101 Seimo narys – 71,6 procentai.
Aiški formuluotė. Pasirengimo referendumui darbo grupė pateikė tokią referendumo formuluotę: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Perskaitykite dar kartą ir duokite perskaityti draugams, artimiesiems. Viskas aišku, už ką konkrečiai bus balsuojama?
Didžiulis aktyvumas. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu, 2023 m. vasarį „Sprinter tyrimai“ atliko sociologinį nuostatų ir elgsenos tyrimą dėl daugybinės pilietybės referendumo. Rezultatas? Referendume tikrai dalyvauti ketina 30 proc. apklaustųjų, 26 proc. ketina greičiausiai dalyvauti. Tai reiškia, kad prie urnų ateiti nusiteikę 56 proc. rinkėjų. Lygiai tiek pat referendume balsavo 2019 m. Ar tai pakankama? 2019 m. atsakymą turėjome, jis buvo NE.
Kodėl ketinama skelbti dar vieną referendumą tuo pačiu klausimu? Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT), analizuodamas bylą dėl iš posto pašalinto prezidento Rolando Pakso išimties tvarka suteiktos, vėliau atimtos LR pilietybės Rusijos federacijos piliečiui Jurijui Borisovui, yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įrašytos pilietybės nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. O tos nuostatos, juodu ant balto įrašytos Konstitucijos 12 straipsnyje, yra tokios: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Esminiai žodžiai – „atskiri atvejai“, kuriuos KT aiškina kaip reiškiančius, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
Dabar LR Pilietybės įstatyme yra 11 išimčių, leidžiančių „atskirais atvejais“ turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pilietybę pagal įvairias išimtis atkūrė ir dvigubą pilietybę įgijo 13 992 žmonės, daugiausia turintys Brazilijos, Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos pilietybes.
Paskutinioji išimtis įsigaliojo 2021-ųjų sausio 1 dieną. Ja leista lietuvių vaikams, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje gimusiems, visiems laikams turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, jei įgijo ją iki pilnametystės. Kiek tokių žmonių yra? Skaičiuojama apie 150 tūkstančių.
Ar beveik 14 tūkstančių per penkerius metus – ypač retos išimtys? Ar 150 tūkstančių yra reti, „atskiri atvejai“?
Klausimas. Ar tikrai Pilietybės įstatyme, kurio pakeitimui nereikalingas referendumas, bet užtektų Seimo daugumos pritarimo, negali atsirasti dvylikta išimtis, leidžianti gimimu įgytos Lietuvos pilietybės neprarasti vieninteliams iki šiol Pilietybės įstatymu baudžiamiems Lietuvos piliečiams – išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems kitos valstybės, Lietuvai draugiškos, pilietybę?
Ar tikrai nieko neprašančių duoti, tik neatimti to, ką gimimu įgijo, piliečių klausimui išspręsti Lietuvai reikia dar vieno referendumo? Vėl išleisti kelis šimtus tūkstančių eurų, kad to paties būtų paklausta tik kitais žodžiais, tokiomis pačiomis sąlygomis, bet dramatiškai pasikeitusiame geopolitiniame kontekste?
Albertas Einsteinas yra pasakęs: „Beprotystė yra daryti tą patį, tikintis skirtingų rezultatų.“ Galbūt nukreipti pastangas dvyliktai išimčiai turi daugiau prasmės nei kvietimas į referendumą?
Šis tekstas – asmeninė jo autorės nuomonė.
