Pasaulio lietuvių balsas

2021.06.19 19:11

Lituanistinių mokyklėlių mokytojos pasidalijo savo patirtimi saugant lietuvybę: su vaikais „žaidžia Lietuvą“

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2021.06.19 19:11

Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje vyksta dviejų savaičių mokslai lituanistinių mokyklų pedagogams. Iš skirtingų pasaulio šalių į mokymus prisijungę mokytojai papasakojo, kas juos motyvuoja dirbi ir skirti savo laiką lietuvybės puoselėjimui.

Mokymų vadovė, VU filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktarė Kristina Jakaitė-Bulbukienė LRT radijo laidoje „10–12“ sakė, kad į mokymus iš viso prisijungė 13 dalyvių iš viso pasaulio: Kolumbijos, JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Islandijos, Latvijos.

Anot pašnekovės, mokymų dalyvių įsitraukimas ir aktyvumas džiugina, nors šįkart paskaitos vyksta nuotoliniu būdu.


„Iš tiesų buvo nerimo truputėlį, kaip čia mums pavyks vykdyti nuotolines studijas, bet nuotolinės studijos iš tiesų atvėrė galimybę dalyvauti tokiose studijose. Nes vis tiek sunku iš savo gyvenimo, iš savo darbų atvažiuoti į Lietuvą dviem savaitėms. Ir tos gyvos studijos, kurias anksčiau organizuodavome, turėjo mažesnį populiarumą“, – pasakoja K. Jakaitė-Bulbukienė.

Ji sakė, jog šias studijas rengia keturi Lietuvos universitetai skirtingu metu. Į dabar vykstančius mokymus pretendavo 20 dalyvių ir tai sukėlė iššūkį organizatoriams – teko vykdyti atranką.

„Iš tiesų atranka buvo labai sudėtinga, nes kaip gali įvertinti, kuris žmogus labiau neš lietuvybės žinią ir daugiau žinių panaudos iš mūsų studijų? Nebuvom pratę daryt atrankos, niekada nedarėm, vietų visada užtekdavo norintiems, bet šie metai išskirtiniai viskuo“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Pasak jos, šiemet sukurti programą mokymams paprasta nebuvo. Ji sakė, kad mes, esantys Lietuvoje, galime tik įsivaizduoti, kokių žinių trūksta svetur esantiems mokytojams. Be to, ir dalyviai susirinko visiškai skirtingi – vieni patirties turi visai mažai, o kiti tokį pedagoginį darbą dirbau jau ir 20 metų.

K. Jakaitė-Bulbukienė sakė, kad paskaitose yra kelios kryptys – ne tik lietuvių, kaip paveldėtos, kalbos mokymo metodika, bet ir paskaitos, suteikiančios žinių apie pačią Lietuvą.

„Pora paskaitų apie istoriją, pora paskaitų apie lietuvių kalbos istoriją, pora apie vaikų ir paauglių naujausią literatūrą ir žvilgsnis į dabartinę politiką. Stengiamės, kad tos paskaitos būtų kuo įvairesnės. Vienam mokytojui bus tik pasitikrinimas, ar gerai dirba, kitam gal bus visai naujų dalykų. Yra dalis paskaitų, kurios skirtos tiesiog duoti įrankį – pavyzdžiui, kaip vesti ekskursijas nuotoliniu būdu, arba kaip padėti, kad vaikai norėtų daugiau skaityti“, – pasakojo mokymų vadovė.

Spėja pasirūpinti ir savo vaikais, ir savanoriauti

Jungtinės Karalystės Lidso mieste dirbanti lituanistinės mokyklos „Saulutė“ vadovė Simona Kaunienė, nors ir pati duri du mažus vaikučius, dar spėja prisijungti prie mokymų, kad galėtų įdomesnes pamokas vesti kitiems vaikams. Jos vadovaujamoje mokykloje šiuo metu mokosi daugiau nei 40 mokinių. Per pandemiją pamokos vyko nuotoliniu būdu.

S. Kaunienė šioje mokyklėlėje dirba dar tik pusę metų, tačiau jau prieš atvykstant į Lidsą, sako įsiliejusi į bendruomenės veiklą ir padėjusi mokyklėlės veikloje. Ji tikina svajojanti, kad ir jo vaikai, kai paaugs (vienam dveji, kitam – keturi mėnesiai), lankys šią mokyklėlę, į kurią priimami vaikai nuo trejų metukų.

Laidos pašnekovė pasakoja, kad nors ir augina du vaikus, tačiau esant norui, suspėti įmanoma viską.

„Auginant du vaikus ir galvojant apie mokyklėlės veiklą, taip pat ir studijos, kurias dabar lankau VU, tai iš tiesų reikalauja laiko. Mano manymu, viskas yra įmanoma, kiekvienas tai gali gebėti ir tai nesudaro jokių kliūčių, – sakė ji. – Kartais pačiai atrodo juokinga – dviejų vaikų mama, sėdžiu prie kompiuterio ar telefono, vis klausau dėstytojos paaiškinimų. <...> Žinoma, būna, kad ir parke su telefonu klausau paskaitas, ir žiūriu, kad vaikai linksmai leistų laiką, bet toks mano gyvenimo būdas, niekur nuo to negaliu pabėgti. Aš džiaugiuosi, kad spėju, tai yra svarbiausia.“

Paklausta, ar nekyla klausimų dėl tokių lituanistinių mokyklėlių finansavimo, vis dėlto, juk mokytojai čia dirba savanoriškai, S. Kaunienė sakė, kad tokių klausimų kyla visiems. Vis dėlto, ji teigė, kad atlygio ir neieško, o mokyklėlė dirba iš idėjos siekiant puoselėti lietuvybę.

Ji taip pat priduria, kad paramos iš Lietuvos kai kurioms veikloms gauna. Pavyzdžiui, laimėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbtą konkursą, tad rugsėjį Lidse galės organizuoti stovyklą lietuviams vaikams. Ją rengti padės lietuvių Skautų sąjungos atstovai.

Žaidžia Lietuvą

Su laidos klausytojais savo patirtimi pasidalijo ir taip pat kursuose dalyvaujanti Jūratė Ragaišytė, 8 metus gyvenanti Kolumbijoje ir dirbanti Pietų Amerikos lituanistinėje mokykloje. Ši mokykla įkurta vos prieš kelis mėnesius ir dirba tik virtualiai.

Dėl laiko skirtumo į VU organizuojamus mokymus J. Ragaišytė jungiasi naktimis ir taip aukoja savo miegą. Vis dėlto ji nei kiek nesiskundžia, jog miego trūksta ir kaip tik sako, jog būna sunku užmigti, nes bijo ką nors praleisti. Pašnekovė džiaugėsi galimybe dalyvauti kursuose ir gyrė organizatorius.

Pati J. Ragaišytė pasakoja, kad tiesiogiai pedagogikos nestudijavo, tačiau jau nuo vaikystės žinojo, kad nori būti mokytoja.

„Buvo metai, kai bijojau, nes mokytojas turi žinoti viską, būti tobulas, bet vėliau supratau, kad neturi būti toks. Tuo metu dirbau ofise, buvo saugiau, bet traukė mane mokyti ir galiausiai nuvijau visas baimes. Išvykau į Angliją, ten prasidėjo mano mokytojos karjera. Ir paskui, atvykusi į Kolumbiją, aštuonerius metus išdirbau mokytoja įvairiose skirtingose mokyklose. Ir dabar mokinu savo dvi mergaites, mes ugdomės namie“, – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto užsieniečių vaikus mokiusiai J. Ragaišytei dabar didžiausias džiaugsmas, kad prisijungus prie lituanistinės mokyklėlės gali dirbti su lietuviais vaikais.

„Džiaugsmas žaisti, kaip pavadinome, „žaisti Lietuvą“: bendrauti lietuviškai ir pažinti Lietuvą. Didžiulis džiaugsmas galėti mokyti lietuvių kalba, dainuoti, žaisti ir nešti tą vėliavą ir mokyti pajust ir pačiai mokytis, kas tai yra lietuvybė, ką tai reiškia būti lietuviu ir ką tai reiškia būti lietuviu gyvenant kitoje šalyje ar būti gimusiam kitoj šaly, nes tai jau yra pynimasis su kitomis kultūromis, kita tauta“, – mintimis dalijosi ji.

Pasak pašnekovės, mokyklėlė, kurioje ji dirba, yra virtuali ne tik dėl pandemijos – ji tokia liks ir kai pasaulis grįš į savo vėžes.

„Mes kitos galimybės ir negalvojame, nes tai yra jungtinis projektas, jungiantis daugumą Pietų Amerikos šalių. Mokytojų dirba 9 ir 7 padėjėjai iš Lietuvos. O vaikų mokosi apie 40. Taip pat yra pamokėlės suaugusiems, kur yra apie 36 žmones. Taip pat yra knygų klubas, kur susirenka lietuviškai kalbantys, iš Lietuvos kilę, bet emigravę, kurie skaito ir kartu dalijasi savo įspūdžiais“, – pasakojo J. Ragaišytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.