Globalios Lietuvos apdovanojimuose už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje laureatėmis tapo virtualią lituanistinę mokyklą Italijoje per pandemiją įkūrusios Elzė Di Meglio ir Aurelija Orlova. Virtualios „Global Lithuanian Leaders“ diskusijos metu pasaulio lietuviai ir pedagogai iškėlė svarbių lituanistinių mokyklų ateities klausimų.
Alternatyva tradicinei mokyklai
Diskusijoje „Virtualus mokymas – lituanistinio švietimo ateitis“ kalbėta apie lituanistinį švietimą ir jo iššūkius, su kuriais susiduria svetur gyvenantys lietuviai. GLL ši tema taip pat buvo nauja ir ši kategorija atsirado tik šiemet, tačiau prie to nemažai prisidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri ir padėjo išrinkti šių metų nugalėtojus.
Pastebėta, kad šios nominacijos nusipelniusi virtuali lituanistinė mokykla suvienijo visą Italiją ir tapo pavyzdžiu kitose šalyse esančioms lietuvių bendruomenėms. Jau 14 metų Italijoje gyvenanti pedagogė, socialinių mokslų specialistė bei Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė E. Di Meglio pasakojo, kad kalbos mokėjimas padėtų vaikams greičiau integruotis Lietuvoje. Sugrįžę ir nemokėdami lietuvių kalbos vaikai nesijaus savi.
Jos kolegė A. Orlova sakė, kad paskelbus registraciją nustebo, nes visai netrukus registravosi net 150 vaikų. Sumanytojos nuo idėjos iki pirmos pamokos užtruko tik keletą savaičių.
„Pandemija, kuri užklupo visą pasaulį, pakoregavo ir lituanistinio švietimo veiklą. Mums teko spręsti šią problemą ir iš pradžių buvo sudėtinga. Buvome pripratę prie kontaktinių pamokėlių ir vaikams kontaktas yra svarbus, tačiau pamanėme, kad nereikia sustoti. Vaikams patinka ir technologijos.
Tai darėme dėl savo vaikų, nes lituanistiniame švietime matome didelį tikslą. Ugdome vaikus, kad jie galėtų grįžti, o nemokant kalbos tai būtų tikrai sudėtinga. Pradžioje manėme, jog suvienysime jėgas su trimis mokyklomis Italijoje, kad bent 30 vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, tačiau, kai pradėjo plūsti registracijos, pamatėme, kad poreikis didelis. Teko ieškoti mokytojų, kurie padėtų. Nesinorėjo atsakyti, bet kartu reikėjo fiziškai viską padaryti, suspėti“, – sakė aktyvi lietuvių bendruomenės narė Elzė Di Meglio.
Šiuo metu mokykloje dirba šešios kvalifikuotos mokytojos ir dvi jos iniciatorės. Didžiausias iššūkis – sudominti vaikus ir išlaikyti jų dėmesį, taip kartu perduodant žinias. Tiesa, iš pradžių tiek vaikams, tiek mokytojams teko išmokti dirbti internetu su pasirinktomis technologijomis, baigti specialius mokymus.
„To reikėjo, kad nei vaikams, nei mokytojams nekristų motyvacija dirbti virtualiai. Po kelių savaičių bendrų pastangų abi pusės apsiprato ir galėjome skirti visą dėmesį pamokoms. Žinoma, ir dabar teikiame visą reikalingą pagalbą.
Lengva prarasti vaiko dėmesį, todėl pamokai reikia labai gerai pasiruošti. Mokant virtualiai negalima naudoti tokių pat metodikų, kokios naudojamos mokant klasėje. Mokytojos prieš kiekvieną pamoką aktyviai ruošiasi, todėl ir pavyksta įtraukti vaikus“, – pasakojo A. Orlova.
Savanoriškas darbas
Virtualios Italijos lituanistinės mokyklos motyvacija ir varomoji jėga yra savo vaikais besirūpinančios mamos, kurios savanoriškai subūrė kolektyvą ir stengiasi vaikams perduoti žinias, išmokyti savo ar jų tėvų gimtosios kalbos. Iš viso mokykla dabar siūlo 13 skirtingų pamokų per savaitę įvairaus amžiaus vaikams.
Mokiniai patys renkasi, kokiose pamokose dalyvauti, o virtualus mokymas padėjo išspręsti ir patalpų paieškų problemą, taip pat pritraukti kvalifikuotų mokytojų iš visų šalies regionų. Paklausta apie visiškai nemokamą veiklą A. Orlova neslėpė, kad idealiu atveju jų veiklą turėtų finansuoti institucijos Lietuvoje.
„Tai nėra papildomas laisvalaikio leidimo būdas. Tai yra ikimokyklinis ir mokyklinis švietimas, kuris idealiu atveju turėtų būti nemokamas kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, aš mokiausi lietuvių kalbos nemokamai, tai kodėl mano vaikas turėtų mokėti?
Bet tai nereiškia, kad mokytojų darbas neturėtų būti apmokamas. Mūsų manymu, tai turėtų rūpėti Lietuvai ir ji turėtų suteikti finansavimą mokytojų darbui bei socialinėms garantijoms. Tačiau, kol teisinė bazė nėra sutvarkyta, tol mokyklos verčiasi taip, kaip gali, savanoriauja arba ima mokesčius (iš tėvų)“, – sakė ji.
Diskusijos metu paklaustos, ar pasibaigus pandemijai ir pasauliui pradedant grįžti į įprastą gyvenimo ritmą šią veiklą ketina tęsti, mokyklos įkūrėjos patikino, kad norint suteikti galimybę mokytis vaikams iš skirtingų vietovių ji bus išlaikyta. Pasikeitus situacijai birželį numatytas gyvas susitikimas.
Dar vienas lituanistinės mokyklos žingsnis bus specialiųjų poreikių vaikų mokymas. „Tai dar viena šaka, kur reikalingas pačių mokytojų pasiruošimas. Turime vieną kvalifikuotą mokytoją, mokančią tokius vaikus virtualiai.
Tokiu tikslu rengiame lituanistinio švietimo mokymus darbui su specialiųjų poreikių vaikais. Galima pasidžiaugti, kad turime daug specialistų iš skirtingų šalių, kurie gali vesti mums tokius mokymus.
Lietuva daug investuoja į tautiečių sugrįžimą. Pati esu suinteresuota, kad mano vaikai studijuotų Lietuvoje, tačiau vargu ar nemokėdamas kalbos mano vaikas ryšis vykti studijuoti į šalį, kurios kalbos nemoka“, – pasakojo Italijos lietuvė.
„Veikia paklausa ir pasiūla“
Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė bei Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė sakė, kad šiuo metu visame pasaulyje veikia daugiau nei 230 lituanistinių mokyklų.
„Italijos mokykla kitokia, nes ten vyksta tik virtualusis mokymas. Ji žada tęsti savo veiklą. <...> Didžioji dalis pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų yra tokios mažos, kad būtų neįmanoma jų išplėtoti iki privataus verslo ir iš to uždirbti pinigų.
Mažose bendruomenėse tiek tėvai, tiek mokytojai dirba savanoriškai. Kai kurios mokyklos yra išlaikomos tėvų. Jie dalyvauja mokyklos valdyme ir nori prisidėti. Taip pat kai kurios jų ima mokestį, kaip ir privačios, bet taip yra daugiau tose šalyse, kur gyvena daug lietuvių. Šiuo atveju veikia paklausa ir pasiūla“, – kalbėjo A. Černiauskaitė.
Po gyvenimo svetur karjerą kuria Lietuvoje
Į diskusiją taip pat įsitraukė iš Lietuvos dar vaikystėje išvykusi ir Čikagoje lietuvių kalbos besimokiusi Barbora Navickė. Dabar ji grįžo į Lietuvą ir čia sėkmingai dirba.
„Esu tas vaikas, apie kurį čia kalbama. Gyvenome ten (Čikagoje) aštuonerius metus ir tuomet trumpam grįžome į Lietuvą. Sugrįžau į aštuntą klasę, į Lietuvos švietimo sistemą, o tuomet vėl išvykome į Jungtinę Karalystę mokytis.
Sprendimas grįžti į Lietuvą ir palikti šeimą užsienyje buvo priimtas, nes man taip patiko čia (Lietuvoje), kad kai baigiau mokslus Jungtinėje Karalystėje, pradėjau skraidyti į Lietuvą, pamačiau, kad yra neblogų karjeros galimybių, pradėjau domėtis darbo rinka, kokios galimybės, ir taip atėjau prie to sprendimo. Čia tikrai ta vieta, kuri man tiko, ir norėjau pabandyti“, – pasakojo diskusijos dalyvė.
Ji pasakojo, kad lituanistinė mokykla, kurią lankė Čikagoje, labiau priminė bendruomenės susitikimus: daugelis vaikų tarpusavyje vis tiek dažniausiai bendravo anglų kalba, o lietuvių kalba skyrėsi nuo tos, kurią ji vėliau girdėjo Lietuvoje. Tuomet merginai padėjo trumpą laiką jos auklėtoja buvusi lietuvių kalbos mokytoja.
Diskijoje dalyvavusi B. Navickė pabrėžė, kad kalba suteikia daugiau galimybių ir leidžia jaustis patogiau, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys.
Šiuo metu apie panašias lituanistines mokyklas kalba ir kitose šalyse gyvenantys tautiečiai. Tačiau startuolio „BitDegree“ vadovas ir vienas įkūrėjų, taip pat vienas „EdTech Lietuva“ iniciatorių Danielius Stasiulis sako, kad į virtualią erdvę mes dar nepersikėlėme ir kol kas žiūrime į tai kaip į laikiną sprendimą.
Šiandien naudojami įrankiai taip pat nėra pritaikyti nuotoliniam mokymui. Švietimas apskritai yra vienas mažiausiai skaitmenizuotų sektorių. „Yra ir priežastis, kodėl švietimas yra mažiausiai skaitmenizuota sritis. Jį labiausiai yra paveikusi socialinė inercija. Dažnai vaikai eina mokytis ten, kur mokėsi jų tėvai, arba formuojami mokymo metodai, kurie buvo taikomi anksčiau. Skaitmenizacija gali pakeisti visus švietimo aspektus“, – kalbėjo D. Stasiulis.
Specialistas taip pat užsiminė, kad skaitmeninė mokykla turėtų visiškai kitokią infrastruktūrą, nei dabar yra mums įprastose mokyklose.
