Nors pandemija šiemet pakoregavo bene visų šventinius planus, pasaulio lietuviai kasmet susiduria su iššūkiu, kaip sukurti tradicines šventes sau ir artimiesiems svetur. Kaip LRT.lt sakė skirtingose šalyse gyvenantys tautiečiai, šiemet Kalėdos yra prasmingesnės ir teikia vilties, kurios reikėjo ištisus metus.
Susitiks ir virtualiai
Kaip pasakoja Čilėje gyvenanti Adriana Giedrė Barkauskaitė, kaip ir visame pasaulyje, Čilėje šventės šiemet – visai kitokios. Dauguma šeimų planuoja susitikti arba virtualiai, arba mažais būreliais. Tiesa, dažniausiai atviroje erdvėje, nes Čilėje šiuo metu karšta vasara.
Pašnekovė sako, kad ir Čilės lietuvių bendruomenė rado būdą, kaip COVID-19 pandemijos metu drauge paminėti Kūčias ir Kalėdas: ruošė virtualų Kūčių stalą su visais tradiciniais patiekalais, o Kalėdų proga surengė kalėdinę loteriją ne tik Čilės lietuviams, bet ir čiliečiams. Nugalėtojo laukė šiaudinis rankų darbo eglutės žaisliukas.
Pati A. G. Barkauskaitė šeimoje taip pat nepamiršta lietuviškų tradicijų. „Kūčioms kiekvienais metais su dukra kepame naminių aguoninių kūčiukų, nes Čilėje jų neįsigysi, ir meduolinių sausainių. Kita lietuviška Kalėdų tradicija, kurios labai laikomės, – dovanų radybos Kalėdų rytą.
Šios tradicijos ypač griežtai laikosi mūsų dukra Oktavija. Pasak jos, čilietiška tradicija keistis dovanomis Kūčių vakarą sugadina visą laukimo džiaugsmą. Tad kantriai laukiame Kalėdų Senelio Kalėdų rytą paliktų dovanų“, – pasakoja pašnekovė.
Kita Čilėje gyvenanti lietuvė Inga Padumytė sako, kad vasaros karštis kartais neleidžia pajusti lietuviškų Kalėdų ramybės ir jaukumo, tačiau ji taip pat stengiasi nepamiršti lietuviškų papročių.
„Kartais sunku pritaikyti mūsų tradicinio Kūčių stalo ypatybes prie čilietiškų tradicijų, todėl turime kurti naujas. Manau, mano čilietiškos šeimos nariai neatleistų, jeigu nepagaminčiau juodos duonos mišrainės su sūriu. Ir šiais metais bandysiu nustebinti lietuvišku medaus tortu ir kučiūkais“, – pasakoja I. Padumytė.
Kūčiukai atkeliauja paštu
26 metus JAV gyvenantis Laurynas R. Misevičius pripažįsta, kad šios šventės išsiskiria iš visų, nes JAV, kaip ir visas pasaulis, yra sukaustytos COVID-19 pandemijos. Lietuvis su šeima šventes sutiks Osvego ežero miestelyje, į kurį persikėlė Padėkos dienos savaitgalį, kai amerikiečiai rinkosi prie šventinio stalo su artimaisiais.
„Tačiau mums Kalėdos svarbesnės, o tokias tradicijas atsivežėme kartu su savo bagažu iš Lietuvos. Dažniausiai prieš Kalėdas organizuodavome lituanistinės mokyklos auklėtinių pasirodymą – „Kalėdinę eglutę“, bet šiais metais visose lietuviškose bendruomenėse dėl tų pačių priežasčių nieko panašaus nebuvo, vaikai žiūrėjo nufilmuotus spektakliukus iš Lietuvos per „Zoom“.
Visgi tam tikri dalykai išliko ir per globalią pandemiją. Esame be galo dėkingi kunigui Tomui už kalėdines pamaldas Groto šventovėje lietuvių kalba. Jis, nepaisant visų kelioninių suvaržymų, specialiai atskrido iš savo parapijos Los Andžele. Jo dėka turėsime ir kalėdaičių, o kūčiukų išsikepsime patys. Galbūt laiku pasieks ir siuntinukas iš Kauno – mūsų tėveliai pasirūpino tuo iš anksto“, – pasakoja pašnekovas.
Laikosi senųjų tradicijų
Jis sako, kad šeima neįsivaizduoja švenčių be jaukumo suteikiančios augintinės Liepos, o Kūčių vakaro – be tam tikrų tradicijų, kurias įsiminė dar vaikystėje.
„Kūčių vakarą tyliai susėdę prie 12 patiekalų, kuriuose būtinai bus laukinių Oregono ir Vašingtono grybų bei indėniškos lašišos, klausydami giesmės „Šventąją naktį“, prisimename visus, pasilikusius gimtinėje, taip pat išėjusius anapilin, jiems būna paliktos papildomos tuščios lėkštutės. Nuo vaikystės tikėjau, kad jie mus aplanko šventąją naktį ir prisėda prie to paties stalo“, – pasakoja L. R. Misevičius.
Visiems pasaulio lietuviams jis sako norintis perduoti linkėjimų iš tolimųjų Portlando apylinkių ir linkintis gražaus kalėdinio laikotarpio.
Šventės – kaip pas mamą
Airijoje gyvenanti Rasa Kochanauskaitė-Raižienė pasakoja, kad dauguma šioje šalyje gyvenančių lietuvių šventes sutinka be šeimos ir Lietuvoje laukiančių artimųjų, todėl ir nuotaikos persmelktos ilgesio, baimės, rūpesčio dėl artimųjų ir situacijos Lietuvoje. Ir lietuvių bendruomenė Airijoje šiemet galėjo susitikti tik virtualiai.
„Pirmąkart organizavome virtualų kalėdinį labdaros vakarą. Jo metu visi norintieji galėjo pasiklausyti dainų, poezijos ir dalytis gerumu aukodami pinigų sunkiai sergantiems Lietuvos vaikučiams. Renginio metu mūsų ambasadorius Marijus Gudynas pasveikino švenčių proga, įžiebė eglę, paskelbė 2020-ųjų Airijos lietuvių metų žmogaus nominacijos laimėtoją“, – dėsto R. Kochanauskaitė-Raižienė.
Prakalbusi apie šventines tradicijas, moteris sako, kad Kūčios turi būti kaip pas mamą: su kūčiukais, silke, spanguolių kisieliumi, grybais, šienu po staltiese, kalėdaičiais. O Kalėdų ji neįsivaizduoja be baltosios mišrainės ir mėsos kepsnio.
Lietuvė pažymi, kad sutinkant šventes pandemijos akivaizdoje svarbiausia – dalytis šiluma ir gerumu. „Ir jei negalime apkabinti visų, kuriuos mylime ir kurių taip trūksta, vis tiek randame būdų, kaip parodyti savo meilę. Juk esame žmonės“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Deficitu tampa ir silkė, ir kalėdaičiai
Laknau mieste, esančiame netoliese Delio, įsikūrusi lietuvė Kristina Singh sako, kad nors gyvena šalyje, kurioje Kalėdos nėra švenčiamos, kasmečių savo tradicijų stengiasi nepamiršti.
„Indijoje švęsti Kalėdas tikrai sudėtinga. (Juokiasi.) Nors krikščionių čia ir yra, tiesa, labiau pietų pusėje, ši šventė nėra tradicinė. Tik mano šeima, kai į ją atėjau, priėmė Kalėdas ir laukia jų taip pat, kaip ir visų tradicinių indiškų festivalių.
Kaip ir minėjau, dėl pačios kultūros ir šalies tradicijų, kitokio klimato sunku paisyti visų savo papročių. Tad ir Kūčių stalas nebūna tradicinis“, – pasakoja Kristina.
Nors ir ne visi lietuviams puikiai pažįstami šventinės vakarienės patiekalai atsiduria ant K. Singh šeimos stalo, moteris sako, kad stengiasi dėl vaikų ir savo prisiminimų.
Vis dėlto Indijoje sunku išvirti tradicinį kisielių, išsikepti kūčiukų ar paruošti silkės patiekalų, gauti kalėdaičių. Nors stalas nebūna gausus lietuviškų patiekalų, Kristina su vaikais kepa imbierinius sausainius ir lipdo meduolinį namelį, be to, ant stalo vis tiek padeda 12 šeimos mėgstamų patiekalų.
„Visada prie tokio šventiško stalo sėdame visa šeima. Stengiamės surinkti ir 12 patiekalų, o kartais net iš bažnyčios gauname kalėdaičių. Ant stalo būna kūčiukų, imbierinių sausainių, keptos žuvies, mišrainės.
Stengiuosi, kad šventės būtų labiau tokios, kokios buvo mano vaikystėje. Nuo ryto vaikai gauna dovanų, laiką leidžiame visi drauge. Žinoma, tikros kalėdinės nuotaikos nėra, nes Indijoje ši šventė tiesiog neegzistuoja, kaip ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.
Moteris prisimena, kad gyvendama Anglijoje prieš artėjančias gražiausias metų šventes jausdavo kalėdinę nuotaiką ir joms ruošdavosi. Gyvenant egzotiškoje šalyje, kurioje ir klimatas visiškai kitoks, šią nuotaiką išlaikyti sunku.
„Indijoje prieš Kalėdas tik dabar pasipuošia prekybos centrai, bet juose juk nebūname. Daugiau kažkokio specialaus pasipuošimo ar ruošimosi miestuose nebuvo.
Aš ruošiuosi ir puošiuosi dėl vaikų kalėdinio džiaugsmo ir to, kad jie žinotų ne tik indiškas, bet ir Lietuvoje švenčiamas šventes. Draugaujame su ambasada, todėl stengiamės tarpusavyje pasidalyti, jei kas nors iš Lietuvos turi parsivežęs tradicinių patiekalų, duonos, aguonų ar, pavyzdžiui, šaldytos silkės“, – pasiruošimo šventėms ypatumais dalijasi Indijos lietuvė.
K. Singh sako, kad tikrąją kalėdinę nuotaiką jautė, kai pavykdavo šventes sutikti kartu su kitais Šiaurės Indijoje gyvenančiais lietuviais. Praėjusiais metais jie kartu sutiko didžiąsias metų šventes ir ketino tai daryti ir šiemet, tačiau planus sujaukė pasaulį sukaustęs koronavirusas.
Žavi advento tradicijos
Nors atėjus antrajai koranoviruso bangai Vokietija vėl ėmėsi griežtesnių taisyklių, sutikti šeimos rate šventes vietos gyventojams vis dėlto pavyks. Čia gyvenanti ir Vokietijos lietuvių bendruomenei vadovaujanti Vilma Range sako, kad šiemet šventės bus kitokios, tačiau jas sutiks su artimiausiausiais žmonėmis.
Į šeimos namus atvyks jos vyro tėvai. Per Kalėdas gali susirinkti iki penkių šeimos narių, o Naujuosius metus čia kartu švęsti gali dvi šeimos iki dešimties žmonių.
17 metų Vokietijoje gyvenanti V. Range nusišypso klausiama, ar labai jos šeimos šventės Vokietijoje skiriasi nuo švęstų Lietuvoje: „Viskas tikrai panašu. Juk priimta ant Kūčių stalo turėti tradicinių žuvies produktų, tokių kaip silkė, kepta žuvis. O mišrainių būna tikrai mažiau. Anytai šiemet ruošiu ir virtinukus su grybais arba bulvėmis.
Stengiamės derinti lietuviškas ir vokiškas tradicijas. Pavyzdžiui, iki mano išvažiavimo į Vokietiją advento niekada nešventėme. Tačiau Vokietijoje jis man labai gražus. Jo metu atidaromos jaukios mugės. Žinoma, jis sukomercintas, bet vis tiek akiai mielos lemputės, švieselės, dešrelių kvapas“, – pasakojo Vokietijos lietuvė.
Vienintelis kitoks dalykas jos namuose yra tai, kad uošviams į namus atėjus gruodžio 24-ąją jų dovanas gauna ir vaikai, kaip įprasta Vokietijoje, o tėvų dovanos vaikų visuomet laukia kitą dieną. Net ir užaugusi dukra LRT.lt pašnekovei ne kartą sakė, kad taip net įdomiau, nei įprasta Vokietijoje.
