Talentai, arba talentingi žmonės, yra itin vertinami visame pasaulyje dėl išskirtinių gebėjimų, žinių, kūrybiškumo ar įgūdžių, kuriais gali prisidėti prie organizacijos, šalies ar visuomenės pažangos. Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio valstybių, deda pastangas, kad pritrauktų ir išlaikytų savo talentus, nes tokios asmenybės savo indėliu kuria ekonominę, socialinę šalies gerovę bei stiprina valstybę. Vis dėlto, globaliame pasaulyje nyksta sienos ir plečiasi galimybės prisidėti prie savo tėvynės gerovės esant net ir už tūkstančių kilometrų nuo jos.
Talentingi žmonės – Lietuvos ateitis
„Mums iš Lietuvos išvykstančių talentų reikia kaip oro. Geopolitinė įtampa, didžiulė demografinė krizė, gyventojų skaičiaus mažėjimas, klimato kaita ir kiti veiksniai verčia keistis ir ieškoti naujų sprendimų, kuriais galėtume kuo daugiau žmonių parodyti: Lietuvoje tikrai yra vietos Jums ateiti ir daryti gerus darbus“, – sako Ministro Pirmininko patarėjas ryšių su valstybės institucijomis klausimais Tadas Vinokuras.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti šalies demografinį stabilumą ir ekonominį augimą, būtina skatinti grįžtamąją migraciją bei pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio. Manoma, kad ateityje itin daug talentingų žmonių reikės žaliosios energetikos, inovacijų, kibernetinės saugos, biotechnologijų ir kitose srityse.
Be to, gali iškilti ir mažiau kvalifikacijos reikalaujančių specialistų (santechnikų, mechanikų ir kt.) poreikis. Tam, kad Lietuvos darbo rinka vystytųsi, reikalinga palanki verslo aplinka, konkurencingi atlyginimai ir efektyvūs imigracijos procesai. Taip pat vizijos dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos migracijos politika turėtų būti orientuota ne tik į diasporos susigrąžinimą, bet ir į aukštos kvalifikacijos specialistų iš kitų šalių pritraukimą.
Talentų pritraukimo programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė Lina Račickė sako, kad norint ateityje matyti vis didėjančią talentų koncentraciją Lietuvoje, būtinas kuo sklandesnis visų institucijų bendradarbiavimas. „Gyvenant tokiais neapibrėžtumo kupinais laikais, labai sunku nuspėti, kokių talentų reikės ateityje, todėl svarbiausia kalbėtis ir rasti būdų pasiruošti ateičiai“, – savo nuomone dalinasi ji.
Svarbiausia – bendradarbiavimas ir ryšio palaikymas
Migracijos departamento (Gyventojų registro) duomenimis, pastaraisiais metais į Lietuvą nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių, nei iš jos išvyksta. Pavyzdžiui, 2023 m. į tėvynę grįžo daugiau kaip 14 tūkst. Lietuvos piliečių, išvyko – beveik 13 tūkst., o 2024 m. buvo rekordiniai – per juos iš Lietuvos išvyko mažiau nei 10 tūkst. žmonių (mažiausiai per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį), grįžo – dvigubai daugiau. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje sąlygos gyventi, dirbti ir vykdyti kitas veiklas gerėja.
Teigiamas tendencijas talentų migracijos atžvilgiu pastebi ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Talentų politikos grupės vyr. patarėja Agnė Kavaliauskienė. Ji taip pat pastebi, kad požiūris į išvykstančius pamažu keičiasi. „Kai žmonės išvažiuoja, dažnai atrodo, kad jie yra prarasti ir niekada negrįš. Tačiau dabar toks požiūris keičiasi ir mes į diasporos žmones pradedame žiūrėti ne kaip į prarastus talentus, bet kaip į atrastą lobį, kuris yra kitoje šalyje“, – teigia Agnė.
A. Kavaliauskienė taip pat pabrėžia, kaip svarbu ne tik vykdyti grįžtančiųjų ir jų šeimų integracijos priemones, bet ir palaikyti įvairiausius (ekonominius, socialinius ir kt.) ryšius su užsienyje esančia Lietuvių diaspora. Taip būtų didinama jų sugrįžimo tikimybė ir kuriama pridėtinė vertė Lietuvai. Jos nuomone, bendradarbiaujant su išvykusiaisiais, reikia jiems siųsti žinutę, kad jie net ir būdami toli gali prisidėti prie Lietuvos kūrimo, jai svarbių politinių sprendimų priėmimo, skleisti pozityvią žinią apie Lietuvą kaip šalį, kurioje laukiami visi.
Lietuva – patraukli šalis gyventi ir dirbti
Užimtumo tarnybos atliktos apklausos rodo, jog beveik penktadalis užsienyje gyvenančių lietuvių svarsto galimybę grįžti ir čia kurti verslą. Be to, 2024 m. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo daugiau nei 150 tūkst. užsieniečių, o jų skaičius per metus padidėjo beveik dešimtadaliu. Tai rodo, kad Lietuvos darbo rinka tampa vis patrauklesnė užsienio darbuotojams.
Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius pasakoja pats dirbęs užsienyje ir grįžęs dirbti į tėvynę, tad dabartiniame darbe puikiai pritaikantis sukauptą patirtį.
„Be abejo, talentai laukiami, talentai reikalingi, bet Lietuvoje laukiami visi. Todėl savo organizacijoje skiriame ypatingą dėmesį diasporai, ryšio su ja palaikymui. Prieš kalbant apie fizinį sugrįžimą, turi būti sudarytos sąlygos gyvenant diasporoje išlaikyti tapatybę, jausti palaikymą, megzti kontaktus, turėti galimybę investuoti ir pan.,“ – sako jis. T. Kubilius taip pat pabrėžia, kad žmonės grįžta ne tik į didžiuosius Lietuvos miestus – grįžtančiųjų įsikūrimo geografija itin plati. „Tereikia išlaikyti tempą ir tobulinti procesus“, – priduria jis.
Geopolitinė įtampa – ne kliūtis grįžti
Lietuva visada buvo nesaugioje Rusijos ir Baltarusijos kaimynystėje, o pastaruoju metu didėjanti įtampa pasaulyje bei vis dažnesni pamąstymai apie galimą karą Lietuvos gyventojus verčia jaustis nesaugius, atbaido kai kurias investicijas. Vieni žmonės svarsto emigruoti, o emigravusieji gali suabejoti savo sprendimu grįžti, nes čia – nesaugu. Kokios ateities darbo rinkos galime tikėtis Lietuvoje ir kaip pasiruošti neigiamiems scenarijams, kurie potencialiai darys įtaką šalies darbo rinkai?
„Kaimynas nesikeičia: mes prie jo užaugome“, – teigia T. Kubilius. Jis svarsto, kad veikiausiai pastaraisiais metais sugrįžtančių į Lietuvą skaičiai būtų dar didesni, jei žmonių nebūtų sustabdęs nerimas dėl Lietuvos kaimynės invazijos į Ukrainą. „Saugumo iššūkiai mus sustiprina, sunkumai – užgrūdina. Juk diaspora visada aktyviausiai susitelkdavo, kai Lietuvai būdavo sunkiausia. Tad jei mes, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, suvoksime, kad „esame Lietuvos valstybė ir ką turime padaryti“, būsime stiprūs. Manau, kad dabartinė situacija yra mūsų galimybė“, – sako jis.
Jam pritardama A. Kavaliauskienė teigia, kad itin svarbu užsienio lietuviams perduoti kuo tikslesnę informaciją (tą nuolat daro Užsienio reikalų ministerija) apie tai, kad situacija Lietuvoje yra kontroliuojama, būti patikimos informacijos šaltiniu.
Patirtys: namuose – geriausia
Dalindamasi savo asmenine patirtimi L. Račickė teigia, kad nors dėl itin kokybiško gyvenimo žinomoje Švedijoje praleido 6 metus, ten sėkmingai dirbo, turėjo namus ir draugų, jos grįžimas į Lietuvą buvo pats geriausias jos priimtas sprendimas. Ji pasakoja, kad į Lietuvą grįžti ją paskatino pradėtas dirbti emociškai sunkus darbas su likimo nuskriaustais nepilnamečiais pabėgėliais.
„Pradėjo kilti daug egzistencinių klausimų... O ką aš čia veikiu? Mano šalyje nėra karo, mano draugai Lietuvoje kuria pakankamai gerus gyvenimus – aš neturiu nuo ko bėgti. Juk jau buvau pasiekusi savo tikslus: turėjau diplomą ir vertingos patirties, – apie metus trukusius svarstymus pasakojo Lina. – Galiausiai atsirado žmogus, kuris man pasakė: „Lina praleisk daugiau laiko su tais, kuriuos myli“. Nepraėjo nei pusantro mėnesio ir aš jau buvau Lietuvoje.“
Lina papasakojo ne kartą girdėjusi klausimą, kodėl ji grįžo, ir susidūrusi su prieš 8-erius metus vyravusiu požiūriu, neva visi išvykusieji yra prarasti, jų neverta bandyti susigrąžinti, nes jiems ten geriau. Dabar, jos nuomone, situacija yra smarkiai pasikeitusi, apie žmonių grįžimą į Lietuvą vis daugiau kalbama, vis daugiau jiems galima pasiūlyti. Ji atkreipė dėmesį, kad kur kas daugiau galima nuveikti jau sugrįžusiųjų integracijos srityje (pvz., sudaryti sąlygas prisiminti primirštą Lietuvių kalbą, padėti į darbą įsilieti anglakalbiams ir kt.).
Jai pritardama A. Kavaliauskienė pastebi, kad neretai ilgą laiką užsienyje praleidusiems žmonėms grįžimas į gimtąją šalį tampa tarsi antra emigracija, tad būtina ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti žmones. „Jei kažkas neveiks, jie tiesiog apsisuks ir išvyks. Juk gyvename globaliame pasaulyje, galime laisvai judėti“, – sakė ji.
Lietuvą renkasi ir užsieniečiai
„Lietuvos įmonėse matome vis didesnį grįžtančiųjų skaičių. Štai vienas iš Naujosios Zelandijos grįžęs lietuvis šiuo metu vadovauja mūsų IT skyriui. Be to, vien mūsų organizacijoje dirba tiek iš Europos šalių sugrįžę žmonės, tiek ir iš tų šalių į Lietuvą atvykę užsieniečiai“, – sako užsienyje beveik 15 savo karjeros metų praleidusi ir į tėvynę grįžusi „Telia Lietuva“ darbdavio įvaizdžio vadovė Ineta Lapuchinaitė.
Pašnekovė pasakoja, kad jos atstovaujamoje ir daugelyje kitų šalyje veikiančių įmonių gausu naudos, kuri patraukli tiek čia gyvenantiems, tiek grįžtantiems specialistams ar iš užsienio atvykusiems kitataučiams: kilimo karjeros laiptais ar horizontalaus judėjimo organizacijos viduje, gyvybės, sveikatos draudimai, dėmesys fizinei ir psichologinei darbuotojų sveikatai ir kt.
Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ – ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui numatytas strateginis valstybės dokumentas. Vizija yra plati ir ilgalaikė svajonė, kuri padeda suprasti, kur norime eiti kaip visuomenė ilguoju periodu. Ją kūrė mokslininkų, visuomenės, verslo, valstybinio sektoriaus bei įvairių kitų sričių ekspertų komanda. „Lietuva 2050“ kurta atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią pasaulinę aplinką ir Lietuvos poreikius.
