„Florencija yra kaip Kaunas. Visi labai myli savo kultūrą, bet ją taip pat ir saugo nuo įsibrovėlių, kurie jos nevertina“, – teigia šiame Italijos mieste įsikūrusi Aistė Šuliokaitė. Stiliaus redaktore vienoje drabužių parduotuvėje dirbanti tautietė atvirauja – nors Italija ir garsėja savo mada, vietiniai naujausių tendencijų čia nesivaiko, jiems svarbiau išsaugoti savo gilias tradicijas. Florencijiečių konservatyvumas esą pastebimas ir jų bendravime su užsieniečiais – tokius atvykėlius kaip Aistė jie ne visada prisileidžia.
Italija tautietei Aistei nebuvo pirmoji emigracijos stotelė. Baigusi klasikinės filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, ji sumąstė mokslus tęsti Stokholme. Švedijoje gavusi mados studijų magistro laipsnį, lietuvė šioje šalyje gyveno ir dirbo kitus 6-erius metus. Vėliau likimas ją nuvedė į dar kitą šalį – Jungtinę Karalystę, Londoną.
Pandemijos metu grįžusi į Lietuvą, LRT RADIJO pašnekovė, kaip ir ne vienas lietuvis, persvarstė savo gyvenimo pasirinkimus ir nusprendė priimti gana spontanišką sprendimą.
„Buvau Lietuvoje 5 mėnesius ir tada man atėjo pasiūlymas atsikraustyti į Italiją. Pagalvojau – kodėl gi ne! Italijoje labai gera gyvenimo kokybė, saulė šviečia. (...) Toks pasirinkimas buvo gal šiek tiek spontaniškas, mano draugas sako, kad gal per mažai apgalvotas, bet džiaugiuosi“, – pasakoja Italijos lietuvė.
Šiuo metu Florencijoje gyvenanti Aistė dirba drabužių parduotuvėje „Luisa Via Roma“. Jos pareigos – gana įdomiai skambančios: moteris dirba stiliaus redaktore.
„Tai reiškia, kad viskas, kas matoma mūsų internetinėje parduotuvėje, paslysta pro mano akis – tiek vyrų, tiek moterų mada. (...) Mes perpardavinėjame kitų sukurtus prekės ženklus su mūsų pasirinktais aspektais. Tai reiškia, kad aš kuriu identitetą „Luisa Via Roma“, kaip mes matome pasaulį“, – paaiškina tautietė.
Itališkoje parduotuvėje Aistė – vienintelė kitatautė. Paklausta, ar italai į ją žiūri palankiai, moteris neslepia, kad iš pradžių darbe pritapti buvę sudėtinga, tačiau dabar su komanda ji sutaria puikiai.
„Kitose šalyse jautėsi, kad galbūt esi vertinama pagal tai, iš kur esi, (...) kokioje šalyje gimei. Bet Florencijoje to nejaučiu – esu vertinama už savo žinias, už savo išsilavinimą, už savo patirtį iš skirtingų šalių. (...) Iš pradžių gal ir buvo sunkiau, kol ne taip gerai kalbėjau itališkai, bet kalba visgi yra indoeuropiečių, pavyko ją išmokti ganėtinai greitai“, – atskleidžia LRT RADIJO pašnekovė.
Visgi, vėliau priduria Aistė, ne su visais vietiniais Florencijoje sutarti yra paprasta. Esą jie – gana uždari žmonės, tokių atvykėlių kaip ji nėra linkę prisileisti.
„Tai nėra ta Italija, kurią mes žinome, kur atvažiuoja turistas ir visi jį kalbina. (...) Kadangi čia labai keičiasi žmonių srautas, kas atvažiuoja, kas išvažiuoja, jie labai saugo savo privatumą. Jie nori žmonių, kurie čia lieka, kurie nori kurti savo gyvenimą Florencijoje ar bent jau jį sieja su Italija. Jiems norisi žmonių, kurie juos gerbia.
(...) Yra ir sunku, bet ir labai įdomu pažinti tikrą florencijietį, kurio šeima čia užaugusi, prieš 500 metų pradėjusi kažkokį verslą, jį puoselėja iš kartos į kartą. (...) Florencija yra kaip Kaunas. Visi labai myli savo kultūrą, bet ją taip pat ir saugo nuo įsibrovėlių, kurie jos nevertina“, – pasakoja Italijos lietuvė.
Kaip tik ištikimybė savo tradicijoms, anot Aistės, ir lemia tai, jog florencijiečių gyvenime gajūs tvarumo, žiedinės ekonomikos principai. Nors šiame mieste veikia daug garsių prekės ženklų (odinę produkciją čia gamina „Louis Vuitton“, „Dior“ ir „Chanel“), o mados renginių nestinga (neseniai čia praūžė vyrų mados savaitė), vietiniai naujausių mados tendencijų nesivaiko, mieliau renkasi laiko patikrintus, vietinius prekės ženklus.
„Italai nėra tie žmonės, kurie vaikosi tendencijų. Italams ne tiek rūpi, kokios mados yra ant podiumo, – jie žymiai labiau ištikimi savo stiliui, (...) jiems patinka jų tėvų ar senelių pasirinkti stiliai. Jeigu rūbas yra geros kokybės, jie juo rengiasi ne vieną, ne du ir ne tris sezonus. (...) Žiedinė ekonomika čia, galėčiau sakyti, tikrai galioja.
(...) Florencijoje labai daug žmonių, ištikimų savo šeimos verslui, savo tradicijoms, renkasi žymiai labiau remti tai, kas yra vietinio, o ne tai, kas pagaminta užsienyje“, – sako LRT RADIJO pašnekovė.
Gyvenimu ir darbu Florencijoje besidžiaugianti lietuvė su draugu artimiausiu metu į gimtinę grįžti neplanuoja, tačiau patikina – tokios galimybės tikrai neatmeta.
„Mūsų abiejų – tiek mano, tiek mano draugo – šeimos yra Lietuvoje. Esame artimi, bendraujame, kiekvieną vasarą, žiemą ir pavasarį grįžtame. Kol kas planų grįžti visam laikui neturime, bet niekada nesakyk niekada.
Labai daug mano draugų grįžta į Lietuvą. Mes tuo labai džiaugiamės, nes visgi lietuvių pasaulyje yra labai daug ir smagu matyti, kad žmonės grįžta, nori duoti kažką, ką išmoko, kokių žinių pasisėmė. Mes galbūt irgi esam vieni iš jų, gal dar tik mums neatėjo laikas“, – teigia Aistė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
