Lapkričio 13–23 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vieši lietuvių kilmės mokslininkas iš Argentinos dr. Martinas Parselis. Technologijų filosofas skaitys paskaitas studentams ir visuomenei, aptars lietuvių intelektualus Lotynų Amerikoje, technologijų kultūrą, dirbtinį emocinį intelektą ir kitas temas, rašoma VDU pranešime spaudai.
„Dalis mano giminių yra kilę iš Kauno. Vertinu šį miestą ne tik kaip buvusią šalies sostinę, kuri sugebėjo išsaugoti lietuvišką dvasią, bet ir todėl, kad turiu artimų giminaičių, kurie ten gyvena. Esu trumpai lankęsis Kaune du kartus: pirmą kartą tai buvo XX a. dešimtajame dešimtmetyje, tada Lietuva išoriškai man pasirodė kaip sovietinė šalis. Antrą kartą atvykęs pamačiau, kad lietuviai turėjo jėgų išsilaisvinti iš tos priespaudos tam, kad taptų didžia tauta“, – sako technologijų mokslininkas, pedagogas ir menininkas dr. M. Parselis.
Pašnekovo teigimu, lietuviai ir argentiniečiai yra gan skirtingos tautos ir panašumų tarp jų jis nemato labai daug, tačiau jas sieja panašios vertybės, pavyzdžiui, vakarietiška pasaulėžiūra.
„Argentina prieš šimtą metų buvo viena turtingiausių pasaulio šalių, ji priėmė milijonus emigrantų iš visos Europos. Šis srautas inicijavo genetinę ir kultūrinę asimiliaciją“, – sako M. Parselis, kurio seneliai iš Lietuvos į Argentiną atvyko tarpukariu – kartu su to meto ekonomine banga.
Veikloje derina technologiją, filosofiją ir meną
M. Parselis yra Argentinos Katalikiškojo universiteto ir Buenos Airių miesto universiteto dėstytojas, dirbantis technologijų ir visuomenės srityje. Tarp jo tyrinėjamų sričių yra socialinis technologijų vertinimas, technologinė kultūra ir pedagogika, technologijų filosofija. Vieną svarbiausių temų, tarpdiscipliniškumą, svečias aptars paskaitoje, pavadintoje „Multidisciplininė patirtis. Tavo studijos tavęs neapibrėžia“.
„Kartais negana suprasti tik tiesiogines reiškinių priežastis, nes taip nėra įvertinama etinė dimensija. Utilitarinis modelis ruošia žmones darbui, kuris gali nebeegzistuoti rytoj, tačiau mes esame ir piliečiai – turime dalyvauti priimant sprendimus dėl mūsų kolektyvinės ateities. Todėl turime ugdyti platesnius įgūdžius tam, kad galėtume geriau suprasti pasaulį“, – tikina M. Parselis.
Jis savo veikloje ne tik tyrinėja skirtingas mokslo sritis – inžineriją, technologiją, filosofiją – bet prisistato ir kaip menininkas. Pavyzdžiui, jis prisidėjo prie projekto „Batea“ – meninės instaliacijos, kurioje meno darbai iš rašalo yra paverčiami garsais.
Tarpdiscipliniškumo, skirtingų sričių derinimo svarbą akcentuoja ir VDU vykdoma Vytauto Kavolio tarpdisciplininės profesūros programa, skirta kviestinių lietuvių diasporos dėstytojų vizitams ir tarpdisciplininio požiūrio stiprinimui.
Siaura specializacija neleidžia žvelgti plačiau
„Pastaraisiais metais universitetuose pastebėjau keletą dalykų. Viena vertus, pernelyg siaura specializacija neleidžia žvelgti plačiau, ypač dėl stokojamo supratimo apie kitų mokslo sričių epistemologijas. Kita vertus, mokslo institucijos privalo įvykdyti studijų programų įforminimo procesą, dėl kurio kartais yra atsiliekama nuo naujų reikalavimų“, – teigia dėstytojas, apibendrindamas, kad tam, kad kelių disciplinų tyrinėjimas duotų didžiausią naudą, reikia gilesnių žinių apie kiekvieną iš jų.
Anot M. Parselio, polimatai – mokslininkai universalai, kelių skirtingų sričių ekspertai – atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su šių dienų iššūkiais, tokiais kaip dirbtinis intelektas, ir ieškant atsakymų į svarbiausius laiko klausimus.
„Manau, kurį laiką nežinojome, kokius gebėjimus turėtume tobulinti šiame netikrumo amžiuje. Polimatai – geriausi partneriai filosofams, kurie mėgina suprasti šiuolaikinius procesus. Mums reikia daugiau hakerių, daugiau polimatų ir jų gebėjimų“, – tikina dėstytojas.
Jis pažymi, jog savęs visgi nelaiko polimatu – daugiau žmogumi, kuris vaikšto po skirtingų disciplinų „laukus“ ir stengiasi neapsiriboti paprastais atsakymais į itin trikdančius šiandienos klausimus.
M. Parselio teigimu, šiandienos disciplinos yra pažengusios labai toli, tačiau dabar reikalingas holistinis, platesnis žvilgsnis – suvokimas, kad daugelis dabarties problemų yra sunkiai išsprendžiamos (angl. wicked problem), dažnai dėl viena kitai prieštaraujančių, nuolat kintančių sąlygų, kurias keblu atpažinti ir išpildyti.
Argentina – aktyvi kosmoso, energetikos ir genetikos tyrinėjimų atstovė
Aptardamas Lietuvą ir savo kilmę, M. Parselis pabrėžia, jog gyvendamas Argentinoje jis tėvų ir senelių dėka išsaugojo lietuviškumą ir iki šiol domisi lietuvių bendruomenės renginiais, kartu su jais dalyvauja įvairiose akcijose, pavyzdžiui, palaikant ukrainiečius kare su Rusija. Jis negaili gerų žodžių ir Argentinai bei jos mokslininkams.
„Argentina turi puikių universitetų ir mokslininkų, nepaisant to, kad šiuo metu ji išgyvena didelę krizę. Tai vienintelė Lotynų Amerikos šalis, pelniusi tris Nobelio premijas gamtos mokslų srityje (ir dar dvi Nobelio taikos premijas). Argentina yra aktyvi kosmoso tyrinėjimų, branduolinės energetikos srityse, ji lyderiauja tirdama genetiką. Vienas argentinietis sukūrė tūpimo sistemą penkiems NASA robotams Marse, kitas – vienas svarbiausių stygų teorijos tyrinėtojų“, – pasakoja M. Parselis.
Dr. Martinas Parselis VDU viešės lapkričio 13–23 dienomis. Technologijų filosofas skaitys paskaitas studentams ir visuomenei, aptars lietuvių intelektualus Lotynų Amerikoje, technologijų kultūrą, dirbtinį emocinį intelektą ir kitas temas.
Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio profesūros programa siekia stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių diasporos akademinės bendruomenės, skatinti tarpdiscipliniškumą moksle ir studijose. Paramą vizitui teikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.
