Švedijos sostinę Stokholmą čia gyvenanti Aušra Visockė dėl vandens ir salų gausos vadina Šiaurės Venecija. Šiame mieste, anot jos, nenuobodžiaus nei istorijos, nei gamtos mylėtojai. Be to, čia galima rasti ir su Lietuva susijusių objektų.
Lietuvė Aušra Visockė Stokholme gyvena šešerius metus ir dirba verslo tarptautinės plėtros specialiste. Vis dėlto laisvalaikiu tautietė domisi Stokholmu ir jau yra spėjusi tapti šio miesto žinove, todėl kartais čia besilankantiems lietuviams padeda atrasti gražiausias Švedijos sostinės vietas.
Sudaro tūkstančiai salų
Pasak A. Visockės, Stokholmą būtų galima apibūdinti kaip Šiaurės Veneciją, nes vanduo yra svarbi miesto dalis tiek panoramoje, tiek gyvenime. Ji pažymi, kad Stokholmas išsidėstęs ant keturiolikos salų ir turi daugiau nei 50 jas jungiančių tiltų.
„O kur dar Stokholmo regiono didysis salynas (archipelagas), sudarytas iš maždaug 24 000 salų. Į Stokholmą atplaukiantys keltu tris paskutines kelionės valandas gali grožėtis nuostabiu archipelago vaizdu. Miesto lankytojai gali pasiplaukioti tarp šių salų ar pasigrožėti miesto panorama iš apžvalgos aikštelių“, – komentuoja lietuvė.
Kaip pažymi pašnekovė, Stokholmą galima vadinti ir visos Skandinavijos sostine – tai miestas, turintis didelę svarbą visam regionui nuo pat vikingų laikų iki šių dienų. Stokholme gausu objektų, kurie patiks istorijos, autentiškumo mėgėjams.
„Dailus senamiestis įsikūręs vienoje iš salų, Karališkieji rūmai, katedros, bažnyčios, taip pat ir skirtingus miesto vystymosi etapus atspindinčios miesto dalys – nuo viduramžius menančio senamiesčio, Napoleono Prancūzijos įkvėpto prabangaus Ostermalmo rajono ar XX am. Jungtinių Amerikos Valstijų stilistikos įkvėptos Karaliaus gatvės (Kungsgatan). Paminėčiau ir interaktyvių muziejų gausą – tiek istorijos, tiek meno ar muzikos“, – sako A. Visockė.
Jos teigimu, 3–4 dienos Stokholme būtų optimaliausias variantas – tuomet pavyktų aplankyti ne tik centrinę miesto dalį, bet ir išvykti už jo ribų.
„Atvykstantiems tiek dienai ar dviem, manau, svarbiausia pajusti miesto dvasią apsilankant senamiesčio saloje (Gamla Stan), pasivaikščioti šalia esančiame centre ir pamatyti skirtingus miesto vystymosi laikotarpius atspindinčią skirtingą architektūrą“, – sako pašnekovė.
Kaip įvardija A. Visockė, oras Stokholme panašus kaip Lietuvoje, tad maloniausia viešnagė šiame mieste būtų šiltuoju metų laiku – maždaug nuo balandžio pabaigos iki spalio mėnesio. Kaip pažymi lietuvė, būtent tada turistų skaičius didžiausias. „Tačiau populiaru Stokholmą aplankyti ir gruodžio mėnesį – pasigrožėti kalėdiniais miesto papuošimais“, – komentuoja lietuvė.
Muziejai ir istorijos mylėtojams, ir mėgstantiems pramogas
Anot pašnekovės, lankomiausias visoje Skandinavijoje muziejus su unikaliai išlikusiu istoriniu laivu – „Vazos“ muziejus. Tačiau turint daugiau laiko, galima pasirinkti ir kitokių įdomių muziejų, įsikūrusių šalimais.
„Pavyzdžiui, „Junibacken“ – Astridos Lindgren ir kitų švedų rašytojų kūrinių pagrindu įrengtas interaktyvus ir smagus muziejus vaikams, interaktyvus ABBA muziejus, pasakojantis visą populiariosios grupės istoriją bei gyvai parodantis jų turėtus drabužius, laimėtus eksponatus, yra galimybė šokti scenoje kartu su jų hologramomis ar nusifotografuoti su jų skulptūromis.
Skansenas – didžiulis parkas, kuriam reiktų bent pusdienio. Tai tarsi Rumšiškių liaudies muziejaus ir zoologijos sodo junginys, kuriame galima pamatyti autentiškus skirtingų regionų tradicinius namus, išvysti ir Švedijai būdingus ar egzotiškuosius gyvūnus, užsukus į „Skanset-akvariet“. Meno mėgėjams rekomenduočiau aplankyti pasaulio geriausių fotografijų muziejų ar modernaus meno muziejų „Moderna“, – pataria A. Visockė.
Pasak lietuvės, dėmesio verti ir kiek nuo centro labiau nutolę, bet ne mažiau žavūs ir puikią miesto panoramą galintys pasiūlyti Millesgardeno bei Artipelago muziejai.
Kaip pasakoja pašnekovė, Stokholme yra ir įdomių, sunkiau surandamų objektų, pavyzdžiui, senamiestyje stūkso unikalus vikingų laikus menantis akmuo su runomis, tačiau daugelis į jį neatkreipia dėmesio.
„Dar paminėčiau ne itin toli nuo centro, Sodermalme, esančią apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria visus atvirukus puošiantis Stokholmo panoramos vaizdas“, – komentuoja pašnekovė.
Ką pamatyti už Stokholmo ribų?
Suplanavusiems ilgesnę viešnagę, lietuvė rekomenduoja aplankyti į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktus objektus – Drotingholmo rūmų ansamblį, unikalios architektūros senąsias Skogskyrkogardeno kapines.
„Į rūmus patogu nuplaukti nuo senamiesčio reguliariai plaukiančiu laivu, o į kapines vykti patogiausia automobiliu“, – pažymi tautietė.
Ji pabrėžia, kad dėmesio vertos ir senosios sostinės – Sigtiūna bei Upsala, kur galima pasigrožėti senamiesčiais, Upsalos katedra.
„Automobiliu galima leistis ir į kelionę, aplankant įvarius rūmus aplink didįjį Melareno ežerą, iš kurių įspūdingiausi – Gripsholmo rūmai“, – priduria A. Visockė.
Į miestą atvykusiems ne keltu, lietuvė rekomenduotų pusdienį ar dieną skirti paplaukiojimui po Stokholmo salyną. Kaip galimą kryptį trumpai kelionei ji įvardija plaukimą iki Vaksholmo miestelio. Čia lankytojų laukia senieji kariniai įtvirtinimai, fortas, taip pat galima pavaikščioti senosiomis miesto gatvelėmis ir susipažinti su mažų miestelių senąją architektūra. Turintiems galimybę skirti visą dieną, A. Visockė siūlytų aplankyti toliau esančias Švedijos salas.
„Man pačios gražiausios savo gamta – Grinda ir Finnhamnas“, – įvardija pašnekovė.
Gamtos mylėtojams, pasak lietuvės, turėtų patikti ir Stokholmo apylinkėse esantys išsaugoti senieji miškai bei gamtos parkai. Nors jų yra bene kiekviename didesniame priemiestyje, atskiro paminėjimo, A. Visockės teigimu, vertas Tyreso gamtos draustinis.
Kainos ir viešojo transporto subtilybės
Paklausta apie kainas Stokholme, A. Visockė pažymi – Švedijos sostinė yra kiek brangesnė nei Vilnius, bet daug kas priklauso ir nuo pasirinktos vietos. Pavyzdžiui, dienos pietūs kainuoja apie 130–160 kronų (12–16 eurų), vakarienės patiekalas kainuos nuo 20 eurų. Lietuvė atkreipia dėmesį, kad alkoholiniai gėrimai čia išties brangūs, o ir viešasis transportas nepigus – bilieto kaina siekia beveik 4 eurus.
„Centras lengvai apeinamas pėsčiomis. Lankantis tik vieną ar dvi dienas, tikrai pakaktų viešojo transporto – metro, autobusu ar laivais galima pasiekti visus pagrindinius objektus. Veikia ir pavėžėjimo paslaugos, taksi, daug paspirtukų nuomos punktų, tik pastaraisiais reiktų stengtis važinėti dviračių takais.
Norint aplankyti toliau nuo miesto esančius objektus, dažnai įmanoma išsiversti ir su viešuoju transportu. Automobilis, be abejo, praverstų norint aplankyti nuošalesnes vietas ar lankantis ne sezono metu“, – komentuoja pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilio stovėjimas iš esmės visur mokamas, o senamiestyje ir labai apribotas, tad į centrą vykti verčiau kitu transportu.
Lietuvė pabrėžia – atvykus į Stokholmą tiesiog būtina pasiplaukioti laivu. „Galima plaukti įprastiniu keltu ar viešojo transporto laivu, o galima pasirinkti ir pasiplaukiojimą centre baidarėmis ar turistiniu autobusiuku-rykliu, kuris ir sausuma pavežios, ir vandeniu paplukdys“, – sako A. Visockė.
Be kita ko, kaip galimą pramogą ji mini ir pasivažinėjimą Stokholmo metro. Anot pašnekovės, dažnai jis vadinamas didžiausia meno galerija, nes bene kiekviena stotelė buvo perduota skirtingiems šiuolaikiniams menininkams dekoruoti.
„Yra ir dailių, yra ir keistokų stočių. Įdomesnės stotelės yra „Kungstradgerden“, „Stadion“. Nusipirkus vieną bilietą, galima važinėti 75 minutes, neribojant persėdimų skaičiaus“, – paaiškina lietuvė.
Anot A. Visockės, atvykstantiems į Stokholmą visai nebūtina išsikeisti grynųjų pinigų. „Visur galima atsiskaityti banko kortele, daug kur, pavyzdžiui, viešajame transporte ar „Vazos“ muziejuje, grynieji pinigai nebepriimami“, – komentuoja pašnekovė.
Sąsajos su Lietuva
Lietuvė pabrėžia, kad Stokholme galima rasti ir ne vieną sąsają su Lietuva tiek iš senosios, tiek iš naujesnių laikų istorijos. Kaip ryškų senosios istorijos pavyzdį ji mini Kotryną Jogailaitę, Žygimanto Augusto seserį, kuri buvo Švedijos karalienė ir gyveno Stokholmo karališkuose rūmuose.
„Taigi net viename iš rūmų muziejų vienas iš pagrindinių eksponatų – visas raitelio šarvų komplektas – yra iš Lietuvos – Žygimanto Augusto dovana seseriai Švedijos karalienei“, – pažymi A. Visockė.
Kaip naujesnių laikų Švedijos ir Lietuvos sąsają ji mini Norrmalmstrogo aikštę, kurioje Sąjūdžio metais kiekvieną pirmadienio popietę susirinkdavo Baltijos šalių išeiviai bei juos palaikantys švedai. Čia buvo reiškiamas palaikymas Baltijos šalių kovai už nepriklausomybę.
„Aikštėje, kuri yra visai šalia senamiesčio, pačiame centre, yra net ir Baltijos šalims skirta skulptūra. Tiesa, pati aikštė pasaulio turistų lankoma todėl, kad joje įvyko banko apiplėšimas, kuriame pirmą kartą buvo užfiksuotas psichologinis reiškinys, pavadintas Stokholmo sindromu“, – komentuoja lietuvė.
Garsiausias švediškas patiekalas ir kitos gastronominės patirtys
Paklausta apie švediškus patiekalus, lietuvė kaip garsiausią įvardija mėsos kukulius su uogienės padažu. Taip pat ji mini ir patiekalus su žuvimi, krevetėmis.
„Galima išbandyti sumuštinį su krevetėmis, užkandį su marinuota lašiša ar keptą menkę su šafrano padažu vakarienei. Beje, pasaulyje brangiausias prieskonis šafranas mėgstamas švedų naudoti virtuvėje, pavyzdžiui, kalėdinėse bandelėse.
Pasisėdėjimas, pertraukėlė su bandele ir kava yra svarbi tradicija, turi net specialų žodį – „fika“. Norint pasidaryti tokią pat švedišką pertraukėlę vienoje iš kepyklėlių, galima išbandyti populiariąsias švediškas bandeles su cinamonu arba kardamonu“, – pasakoja A. Visockė.
Verta dėmesio, anot lietuvės, ir šiaurietiška patirtis – apsilankymas senamiestyje įsikūrusiame Vikingų restorane. Čia svečius aptarnauja vikingų drabužiais pasipuošę padavėjai, patiekalai taip pat įkvėpti Vikingų laikų.
Kitas variantas – apsilankymas centre esančiame ledo bare. „Jame ne tik sups ledas, bet ir gėrimai bus patiekiame lede. Tačiau pastarosios vietos tikrai nėra iš pigiausių“, – sako pašnekovė.
Tiems, kurie Stokholmą ketina lankyti kalėdiniu laikotarpiu, pašnekovė rekomenduotų rezervuoti staliuką „Julbord“ – kalėdinių vaišių patirčiai.
„Tuomet švediško stalo principu bus galima išmėginti tradicinius švediškus kalėdinius patiekalus – daugybę silkės rūšių, žuvies patiekalų, taip pat ir mėsos patiekalų, desertų. Švedijoje yra net švediški cepelinai, bet ne Stokholme, o Alandų saloje“, – aiškina lietuvė.
