Kalbos dėl dvigubos pilietybės netyla – Seime vėl pasirodė siūlymas rengti referendumą dėl jos įteisinimo. Pagal ruošiamą įstatymo projektą užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų integruotis į kitos šalies visuomenę įgydami antrą pilietybę. Dabar jos neturėdami jie susiduria su įvairiais apribojimais, įskaitant galimybę dirbti. Advokatas Edvinas Meškys pažymi, kad Lietuva yra per maža valstybė, jog galėtų atsisakyti savo piliečių.
Teisininkas akcentuoja, kad Konstitucijos pokyčiai dėl dvigubos pilietybės reikalingi tam, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje, jaustųsi saugesni.
„Kai žmogus yra toje visuomenėje 10 ir daugiau metų, jis natūraliai nori pasinaudoti ir tos šalies visuomenei teikiamais privalumais. Nori jaustis piliečiu, bet ne dėl to, kad jam nerūpi Lietuva, o dėl to, kad nori integruotis. Tas integravimasis gali net padėti Lietuvai“, – teigia E. Meškys.
Primenama, kad parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti siūlymą privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.
Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“. Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.
Gyventojai iš Lietuvos išvyksta kasmet, kai kurie atsisako ir pilietybės. Štai Migracijos departamentas skelbia, kad pernai Lietuvos pilietybės atsisakė 671 pilietis. Tuo metu nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš šalies išvyko daugiau nei 750 tūkst. gyventojų.
Advokato teigimu, išvykę ir negalėdami įgyti kitos šalies pilietybės, tuo pat metu neprarasdami lietuviško paso, tautiečiai patiria sunkumų įsidarbindami. Apskritai dvigubos pilietybės apribojimas – opi problema, sako E. Meškys.
„Daugelis valstybių riboja įsidarbinimą viešajame sektoriuje, jeigu tu nesi tos šalies pilietis. Taip yra dėl saugumo. <...> Tai reiškia, kad galimybės dirbti apribotos. Matome ir diskriminacijos atvejus, kai toje pačioje šeimoje gimę vaikai, vienas iš jų turi dvigubą pilietybę, o kitas neturi“, – komentuoja advokatas.
„Kiekvienas yra svarbus ir mes per maža valstybė, kad galėtume atsisakyti savo piliečių. <...> Dauguma išvykusių lietuvių širdyje daug labiau nori išsaugoti lietuvybę“, – akcentuoja jis.
Paklaustas apie potencialias grėsmes nacionaliniam saugumui, teisininkas nurodė, kad rizika menka. Anot jo, įstatymo projekte nesvarstoma dviguba ar daugybinė pilietybė užsienio šalių piliečiams.
„Kalbame apie Lietuvos piliečius, kurie čia gimė, augo, supranta istoriją, kalbą, ir jie tiesiog nori įgyti papildomą kitos šalies pilietybę. <...> Yra apribojimas, kad tai galėtų būti antroji pilietybė iš Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės bendrijos valstybių. Tai yra visos vakarietišką kultūrą puoselėjančios valstybės“, – mini jis.
O štai Lietuvai nedraugiškų šalių pilietybės lietuviai negalėtų, paaiškina advokatas. „Ribojimas akivaizdus – tai Rusija ir Baltarusija, visos šalys, kurios joms prijaučia. Toks ribojimas būtinas“, – teigia jis.
LRT.lt primena, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyko 2019 m., tačiau pritrūko rinkėjų balsų „už“ ir Konstitucijos straipsnis dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo nebuvo pakeistas.
