Aktualijos

2021.10.11 20:03

Šimtai prarandančiųjų lietuvišką pasą – grėsmė 2024-ųjų referendumui: gyvenantieji užsienyje tikisi palankaus sprendimo

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.11 20:03

Beveik 800 asmenų šiemet pranešė gavę kitos šalies pilietybę ir todėl neteko lietuviško paso. Užsienyje gyvenantys žmonės viliasi, kad iki 2024-aisiais planuojamo referendumo Migracijos departamentas pristabdys sprendimus dėl pilietybės netekimo, nes dėl to nemažai gyvenančiųjų užsienyje ir neatskleidžiančių, kad turi dvi pilietybes, gali atsisakyti dalyvauti balsavime.

Saulėtajame Los Andžele Sausio 13-osios įvykius lietuvių bendruomenė prisiminė simboliškai – paplūdimyje išdygo gausybė neužmirštuolių. Žmonės net ir už tūkstančių kilometrų išreiškė solidarumą. Tačiau vien praėjusį mėnesį pusšimtis Jungtinėse Valstijose gyvenančių lietuvių, įgijusių šios šalies pilietybę, lietuviškąją prarado.

„Per nepilnus trejus metus Lietuva neteko beveik 3,2 tūkst. piliečių. Taip paskaičiavome, kasdien po maždaug tris. Lietuva labai maža šalis ir didelė prabanga taip prarasti savo piliečius“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvis Gediminas Ramanauskas.

Daugelis tikėjosi, galbūt pilietybių panaikinimo procedūros bus atidėtos ar pristabdytos iki 2024-ųjų, kai planuojamas referendumas dėl dviejų pilietybių išsaugojimo.

„Deja, iš Vidaus reikalų ministerijos gavome ganėtinai biurokratišką atsakymą, kad šiuo metu yra tokia nuostata ir tą įstatymą vykdome. Nėra galbūt politinės valios ar įvesti moratoriumą, ar laikinai sustabdyti tos įstatymo nuostatos taikymą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvis.

Svarbi valanda. Ar staigus minimalios algos didinimas gali sukelti infliaciją?

Migracijos departamentas irgi sako laikosi įstatymų – kadangi referendumui dar tik ruošiamasi, iki tol bus taikoma dabartinė tvarka. Tačiau pilietybės netenka tik tie žmonės, kurie patys praneša apie gautą kitos šalies pasą.

„Savo iniciatyva nevaikšto ir negaudo tų neteisėtų daugybinių piliečių. Dažniausiai patys asmenys praneša Migracijos departamentui, kad jie įgijo kitos valstybės pilietybę arba jie tiesiog kreipdamiesi į kitos valstybės įstaigas tokiu būdu išreiškia savo sutikimą, kad jų duomenys bus perduoti Lietuvos valstybės įstaigoms“, – aiškina Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Užsienyje gyvenantys lietuviai teigia, kadangi Migracijos departamentas pats nesiaiškina, ar išvykusieji neįgijo antros pilietybės, daugelis stengiasi tai nuslėpti.

2019-aisiais referendumas nepavyko dėl pernelyg mažai balsavusiųjų. „Jeigu yra atiminėjama pilietybė, tai tikrai nepaskatins daugiau asmenų dalyvauti – atvirkščiai, toliau žmonės baiminsis“, – mano G. Ramanauskas.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė kalba apie norą išsaugoti tautiečių pilietybes „bent jau iki referendumo“.

„Visą laiką prašėme, kad tikriausia nebūtų toks didelis prioritetas pilietybės netekimas ar atėmimas, tiesiog dabar yra tų kitų iššūkių, kur reikalingi Migracijos departamento dideli pajėgumai, ir tuos piliečius bent jau iki referendumo mes turėtume išsaugoti ir tikėtis, kad referendumas įvyks teigiamai“, – teigia Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė.

Referendumą dėl dviejų pilietybių išsaugojimo tikimasi surengti 2024 metais, kartu su prezidento rinkimais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt