Paslaugų neprieinamumas – ne teorinis iššūkis, o kasdienybė daugybei žmonių. Lietuvoje apie 230 tūkst. gyventojų turi negalią. Prie jų priskirtini ir vyresni bei laikinus funkcinius sutrikimus (pavyzdžiui, dėl lūžusios rankos) ar kognityvinių sunkumų turintys žmonės. Naujas teisinis reguliavimas neabejotinai turės šiai sferai pozityvios įtakos.
Kas pasikeitė nuo birželio 28-osios?
Ar kada susimąstėte, ką reiškia negalėti naudotis paslauga vien dėl to, kad svetainėje nėra alternatyvaus (suprantamo ekrano skaitytuvus naudojantiems žmonėms su regos negalia) teksto, o savitarnos terminale – garso nurodymų? Lietuvoje paslaugų neprieinamumo problemas patiria didelė ir sparčiai auganti visuomenės dalis, o Europos Sąjungoje žmonių, turinčių negalios kortelę (angl. European disability card) – daugiau nei 100 milijonų.
Tačiau paslaugų infrastruktūra – gaminiai ir kai kurios paslaugos, neišvengiamai turės keistis. Prieš daugiau nei mėnesį, 2025 m. birželio 28 d., Lietuvoje įsigaliojo Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuris įpareigoja verslą užtikrinti, kad jų gaminiai ir paslaugos nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (jei nepatenka į pereinamąjį laikotarpį ar netaikomos išimtys) būtų prieinami visiems, nepriklausomai nuo fizinių, sensorinių ar pažintinių gebėjimų. Tai įstatymas mums visiems, nes niekas nėra apsaugotas nuo senatvės, laikino ar nuolatinio funkcionalumo praradimo.
Kaip tvarkosi pasaulis ir Lietuva?
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme įvardinti reikalavimai perkelti į nacionalinius teisės aktus remiantis ES Prieinamumo direktyva (2019/882). Tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai ar Švedija jau pradėjo priežiūros veiksmus – atlikti tikrinimai rodo, kad dažniausi pažeidimai – nepritaikytos interneto svetainės ir programėlės, netinkamas teksto kontrastas, trūksta subtitrų ar alternatyvaus turinio pateikimo.
Nustatyti pažeidimai bei priežiūros institucijų ir pačių verslų reakcija į juos rodo, kad šalyse, įsipareigojusiose laikytis ES direktyvos, prieinamumo reikalavimai įgyvendinami ne formaliai, o realiai – atliekami konkretūs veiksmai, vykdomas auditas, palaikoma komunikacija su vartotojais, tačiau dar vyrauja etapas, kai institucijos siunčia įspėjimus, nustato laiką neatitikimų taisymui, o baudos kol kas nėra skiriamos. Tokiu būdu formuojama pagarbios visuomenės kultūra, kur verslo sprendimai orientuojami į tikrą naudą žmonėms su funkcijų sutrikimais.
Lietuvoje 2025 m. balandžio mėnesį buvo parengtos įstatymo įgyvendinimo rekomendacinės gairės, liepą Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri yra pagrindinė įstatymo įgyvendinimo priežiūros institucija, patvirtino prieinamumo reikalavimų kontrolinius klausimynus. Tokiu būdu priežiūros institucijos siekia, kad ūkio subjektai turėtų galimybę patys įsivertinti, ar jų siūlomos paslaugos ir gaminiai atitinka prieinamumo reikalavimus. VVTAT šiuo metu rengia planinių tikrinimų planą, jie numatomi nuo 2025 m. rudens vidurio. Dar nėra gauta ir vartotojų skundų, kas, spėjama, reiškia, kad ir jiems dar nėra pakankamai žinomos įstatymo suteikiamos teisės.
Šiuo metu priežiūros institucijos – VVTAT, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija – vis dar vykdo šviečiamąją veiklą – konsultuoja verslus, gyventojus ir vis dar sulaukia net visai bendrinių klausimų, rodančių, kad rinka dar toli gražu nėra pasiruošusi naujoms tvarkoms.
Ką privalo žinoti verslas?
Prieinamumo įstatymas įpareigoja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus – gamintojus, įgaliotuosius atstovus, importuotojus, platintojus ir paslaugų teikėjus.
Jis numato prieinamumo reikalavimus tam tikriems gaminiams (planšetiniams kompiuteriams, kompiuteriams ir jų operacinėms sistemoms, TV įrangai; bankomatams ir mokėjimo terminalams; elektroninėms skaityklėms; bilietų pardavimo ir registravimo automatams), taip pat paslaugoms (telefonijos paslaugoms, audiovizualinės žiniasklaidos prieigos paslaugoms, tam tikriems transporto paslaugų elementams, banko paslaugoms vartotojams, elektroninei prekybai, elektroninėms knygoms ir specialiai programinei įrangai, skambinimui Europos pagalbos telefono numeriu 112).
Tikslinė auditorija – ne tik asmenys su negalia, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, asmenys po operacijų, traumų, žmonės su klausos, regos, motorikos, kalbos ar pažintiniais sutrikimais.
Verslas privalo užtikrinti, kad jų gaminius būtų galima naudoti ir valdyti daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu, keisti gaminiuose pateikiamos informacijos teksto dydį, kontrastą, ryškumą, sudaryta galimybė gauti pakankamai laiko sąveikai, naudoti pagalbines technologijas (pvz., ekrano skaitytuvus, klausos aparatus) ir pan. Ūkio subjekto teikiamos paslaugos turinį sudaranti informacija turi būti pateikta daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu (pvz., tekstu ir garsu), aiški, suprantama ir suvokiama, tinkamo dydžio ir kontrasto, prieinama tekstiniais formatais, suderinamais su pagalbinėmis technologijomis, pritaikyta taip, kad netekstinis turinys turėtų alternatyvą (pvz., vaizdams – tekstiniai aprašai, subtitrai) ir pan.
Taigi, tai ne tik dizaino, bet ir turinio, technologinio sprendimo klausimas.
Prieinamumo pavyzdžiai:
·Teksto kontrastas: pakankamas ryškumo skirtumas tarp teksto ir fono (pvz., tamsiai mėlynas ar juodas tekstas šviesiame fone, jokių „pelytės pilkumo“ tekstų).
·Šrifto didinimas: galimybė padidinti šriftą neprarandant turinio.
·Navigacija be pelės: puslapis turi būti prieinamas naudojant tik klaviatūrą.
·Garso ir vaizdo turinio alternatyvos: vaizdo medžiagoje būtini subtitrai ar garso aprašymai, galimas informacijos pateikimas gestų kalba.
·Savitarnos terminalai: pritaikyti regos ar motorikos sutrikimų turintiems žmonėms – su garso funkcija, kontrastingu ekranu, paprasta naršymo struktūra.
·El. knygos: skaitomos balsu, palaiko skaitymo programėles.
Išimtys ir pereinamasis laikotarpis
Įstatymas netaikomas labai mažoms įmonėms (turinčioms mažiau nei 10 darbuotojų ir iki 2 mln. eurų apyvartą), taip pat leidžiama naudotis išimtimi, jei prieinamumo užtikrinimas reikštų neproporcingą naštą ar esminį produkto ar paslaugos pobūdžio pakeitimą. Bet tam būtinas specialus vertinimas, kuris turi būti pagrįstas dokumentais.
Taip pat įstatymas numato pereinamąjį laikotarpį, leidžiantį verslui prisitaikyti. Paslaugų teikėjai gali toliau teikti paslaugas, naudodami gaminius, kuriuos teisėtai naudojo iki 2025 m. birželio 28 d., o paslaugų sutartys, sudarytos iki šios datos, galioja iki jų galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d.
Įpareigojimai apima ne tik el. svetainės sutvarkymą
Verslui svarbu suprasti, kad įstatymo įgyvendinimas – ne vien techninis atnaujinimas. Reikia:
·įsivertinti, ar gaminiai/paslaugos patenka į įstatymo taikymo sritį;
·parengti vidinius dokumentus, atitikties ataskaitas, procesų vertinimus;
·parengti išorinę informaciją vartotojams – aiškiai ir suprantamai nurodyti, kaip užtikrinamas prieinamumas, kokie sprendimai pritaikyti, kaip naudotis prieinamomis paslaugomis.
Žinoma, tai svarbu ne tik priežiūros institucijoms, bet ir vartotojų pasitikėjimui užtikrinti.
Kas gresia nesilaikantiems įstatymo?
Lietuva pagal numatomas sankcijas neatrodo taip grėsmingai, kaip, pavyzdžiui, Airija, kur už rimtus šios srities pažeidimus atsakingam asmeniui numatytas net laisvės atėmimas iki 18 mėn., ar Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija ir kt., kur baudos gali viršyti 100 tūkst. eurų. Vis dėlto ir mūsų įstatymas numato gana reikšmingas baudas:
·nuo 500 iki 2 500 eurų, uždraudimas tiekti gaminį/teikti paslaugą, jei į rinką pateikiamas nepritaikytas gaminys ar paslauga;
·iki 6 500 eurų, jei ignoruojami institucijų nurodymai;
· iki 15 000 eurų (ir padarytos žalos atlyginimas), jei dėl to padaroma žala vartotojo sveikatai.
Svarbu ir tai, kad rizikuojama prarasti vartotojų pasitikėjimą ir patirti reputacinę žalą, kuri dažnai kainuoja daug brangiau nei bauda.
Turime pripažinti, kad Gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymas nėra tik „dar viena direktyva iš Briuselio“. Tai – visuomenės brandos testas. Verslas čia vaidina lemiamą vaidmenį. Ar kursime produktus, paslaugas prieinamus visiems, ar tik daugumai? Ar svetainė bus draugiška visiems naudotojams, ar tik tiems, kurie mato, girdi ir juda be apribojimų? Verslas gali rinktis būti pokyčio dalimi – ne dėl baudų baimės, o dėl noro kurti labiau prieinamą, teisingesnį pasaulį.
