Naujienų srautas

Verslo pozicija2023.01.16 09:37

Gailė Juozapaitytė. Energijos kaupimo įrenginiai – nauja banga po atsinaujinančių šaltinių elektrinių?

00:00
|
00:00
00:00

Kol vieni dar skuba įšokti į gerokai įsibėgėjusį saulės ir vėjo elektrinių traukinį, kiti jau dairosi į ateities projektus. Energijos kaupimo įrenginiai atsinaujinančių elektrinių pagamintos energijos akumuliavimui turi rimtą potencialią būti ta sritimi, kurioje suskubę atras pelningą nišą. Energijos kaupimo įrenginiai gali tapti aktualia priemone tiek gaminantiems vartotojams (namų ūkiams, turintiems nedideles atsinaujinančias elektrines) tiek didelius, ypač kombinuotus vėjo ir saulės, atsinaujinančios elektros energijos parkus turintiems gamintojams. 

Šiuo metu paprastai gaminančių vartotojų statomos arba įsigytos nutolusių atsinaujinančios energijos elektrinių dalys yra tik generavimo šaltiniai, kurie patys energijos nekaupia. Perteklinę energiją, kurios tuo pačiu metu nesunaudoja gaminantys vartotojai, tokios elektrinės patiekia į skirstymo arba perdavimo tinklą. Gaminantis vartotojas tinklo operatoriui moka mokestį už į tinklą pateiktą ir vėliau atgautą energiją, taip vadinamą pasaugojimo mokestį, o savo pagamintos energijos ekvivalentą suvartoja vėliau.

Gaminančiam vartotojui elektros energijos pasaugojimo modelis sukelia papildomus kaštus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. pasaugojimo mokestis žemos įtampos tinkle yra 0,049 EUR/kWh arba 3,26 EUR/kWh/mėn. nuo leistinos generuoti galios. Lyginant su praeitais metais kainos išaugo atitinkamai 32 proc. ir 56 proc., mažindamos elektrinių atsiperkamumą ir naudą. Pasaugojimo mokesčio dydį Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ateinantiems metais nustato paprastai lapkritį. Todėl kaip kainos keisis 2024 m. ir tolesniais metais kol kas nėra aišku. Visgi, jeigu augimas išliks, atsinaujinančios energijos elektrinių nauda vis mažės tiek beveik 37 tūkst. gaminančių vartotojų, kurie šias elektrines jau įsirengė, tiek tiems, kurie tik planuoja tai padaryti ateityje.

Energijos kaupimo įrenginiai gaminantiems vartotojams leistų sumažinti pasaugojimo mokesčio sukeliamus kaštus. Ekspertai skaičiuoja, kad vidutiniam namų ūkiui, kuris žiemą šildosi elektra, 10–15 kWh energiją kaupiančios baterijos galėtų pakakti apie 12 valandų. Tai nebūtų pakankama visiškai atsijungti nuo tinklo, tačiau padėtų ženkliai sumažinti pasaugojimo mokesčio kaštus. Mažiau elektros vartojantiems gaminantiems vartotojams energijos kaupimo įrenginiai duotų dar daugiau naudos.

Aišku, energijos kaupimo įrenginiai kainuoja nemažai. Populiariausios „Tesla“ ar „Huawei“ baterijos su 10 kWh talpa kainuoja per 6 tūkst. eurų. Didėjant baterijos talpai, kaina auga dar labiau. Saulės elektrinių statytojai skaičiuoja kad 10 kWh saulės elektrinės projektui energijos kaupimo įrenginio kaina sudarytų apie 40 proc. visos kainos. Visgi, kylant pasaugojimo mokesčio kainai energijos kaupimo įrenginiai apsimoka vis labiau.

Paruošta ir parama

Valstybė taip pat mato potencialą energijos kaupimo įrenginiuose ir nors parama kol kas dalinama atsargiai ir ribotam ratui, iniciatyvą jau galima įžvelgti. 2022 metų pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūra pakvietė gyventojus, kurie įsirengė arba planuoja įsirengti saulės ar vėjo elektrines, teikti paraiškas gauti paramą 5–10 kWh energijos kaupimo įrenginiui. Numatytas paramos dydis 450,26 EUR/kWh ličio geležies, arba 391,08 EUR/kWh o ličio jonų kaupimo įrenginiui arba apie 60–70 proc. tokio įrenginio kainos. Iš viso paramai skirti 1 mln. eurų pasibaigė dar iki metų pabaigos. Deja, bet įsigiję nutolusių saulės ar vėjo elektrinių dalis negalėjo kandidatuoti į šią paramą.

Tai buvo pirmas kartas, kai parama buvo skirta gyventojams būtent energijos kaupimo įrenginiams įsigyti. Tikimasi, kad sėkmingas pirmas bandymas paskatins valstybę ir toliau remti baterijų įrengimą. Tokia valstybės parama ženkliai sumažintų energijos kaupimo įrenginių atsipirkimo laikotarpį ir paskatintų jų naudojimą.

Energijos kaupimo įrenginiai taip pat gali būti ekonomiškai naudingi didelius parkus vystančiam verslui. Numatomi teisės aktų pakeitimai suteis pranašumų kombinuotiems vėjo ir saulės atsinaujinančios elektros energijos parkams bei saulės elektrinėms, jeigu tokie parkai turės energijos kaupimo įrenginius.

Šiuo metu svarstomoje naujoje Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo redakcijoje numatoma leisti kombinuotiems saulės ir vėjo elektrinių parkams prisijungti prie elektros tinklo 200 proc. linijos pralaidumo. Toks reguliavimo atlaisvinimas racionalus dėl atsinaujinančios energijos elektrinių gaminamos energijos nepastovumo. Saulė nešviečia naktį, o ir vėjas pučia ne visada.

Atitinkamai tarp vėjo ir saulės elektrinių gaminamos energijos persidengimas nėra didelis ir galima leisti prijungti daugiau galios nei atitinkamu momentu gali priimti tinklas. Tačiau kartu numatyti ir saugikliai. Tinklui apsaugoti yra reikalaujama įrengti generuojamos galios ribojimo sistemą, kuri galėtų apriboti 10 proc. laiko arba 20 proc. pagamintos energijos per metus. Kartu bendra prie tinklo prijungtų saulės elektrinių galia negali viršyti 2 GW. Saugumo tikslais, gali būti numatyti ir didesni ribojimai.

Visgi energijos kaupimo įrenginiai numatomi kaip priemonė sumažinti ribojimus. Aprašas numato, kad generuojamos galios ribojimai gali būti netaikomi arba sumažinami, jeigu elektrinės turi kaupimo įrenginius. Papildomai numatyta, kad 2 GW ribojimas saulės elektrinių prijungimui taip pat gali būti netaikomas jeigu saulės elektrinė turi energijos kaupimo įrenginį, kuris bent 4 valandas gali kaupti 20 proc. maksimalios elektrinės generuojamos galios. Kombinuotoms elektrinėms saulės elektrinės generavimo šaltiniai gali būti jungiami nepaisant 2 GW ribos, jeigu įrengti energijos kaupimo įrenginiai, kurie bent 4 valandas gali kaupti 10 proc. maksimalios saulės elektrinės generuojamos galios. Taigi visais atvejais energijos kaupimo įrenginių įrengimas leidžia įrengti ir išnaudoti papildomus galingumus bei taip parduoti daugiau elektros energijos. Kitaip tariant, atsinaujinančios energijos elektrinės, kurios turės energijos kaupimo įrenginius, turės komercinį pranašumą prieš energijos kaupimo įrenginių neturinčias elektrines.

Valstybės politika, skatinanti tiek mažus gaminančius vartotojus, tiek didelius komercinių parkų vystytojus įsirengti energijos kaupimo įrenginius dar tik prasideda. Visgi ženklų, kad energijos kaupimo įrenginiai bus neatskiriama ateities energetikos sistemos dalis vis daugiau. Kaip ir su pačia atsinaujinančia energetika, daugiausia laimi suskubę pasinaudoti ateinančia banga, tad dabar pats laikas pagalvoti apie energijos kaupimo įrenginius.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą