Verslo pozicija

2020.06.18 09:59

Rasa Katilienė. Keistis atsisakanti organizacija išnyks ir be krizės pagalbos

Rasa Katilienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Organizacijų konsultavimo modulio vadovė2020.06.18 09:59

Šiandieninė situacija rodo, kad tradicinis verslo modelis nebegali išsilaikyti į pokyčius tiesiog reaguodamas. Jų reikia tikėtis, todėl įmonės turi būti pakankamai judrios, kad galėtų veikti bet kokiomis sąlygomis. Kertinis iššūkius atremti padedantis elementas – organizacijos atsparumas. Tad kaip jį stiprinti ir paversti įrankiu kovoje su išorės šokais ir neapibrėžtumo keliamais iššūkiais?

Organizacijos atsparumas suprantamas kaip gebėjimas po esminių sukrėtimų ir patirto streso grįžti į įprastą veikimo būseną, ją išlaikyti ir nepaisant įvykusių trukdžių toliau tęsti kompanijos veiklą. Tai gebėjimas atgauti jėgas, išlikti gyvybingam po įvairių išorės ir vidaus vyravimų ar įvykus nesėkmei.

Ne paslaptis, kad šiandieninis neapibrėžtumas organizacijoms kelia nemažai iššūkių siekiant kovoje dėl geriausių talentų ar siekiant sumažinti darbuotojų kaitą. Galima teigti, kad atsparumas jau siejamas su darbdavio patrauklumu. Atspari sistema sumažina nesėkmių tikimybes, jų pasekmes, negatyvius ekonominius ir socialinius efektus bei sutrumpina atsistatymo laiką.

Atspari sistema sumažina nesėkmių tikimybes, jų pasekmes, negatyvius ekonominius ir socialinius efektus bei sutrumpina atsistatymo laiką

Atsparumo didinimui bet koks lyderis netinka

Organizacijos atsparumą galima stiprinti kompanijos vairą patikėjus į stipraus, pagrindinius reikalavimus atitinkančio lyderio rankas: jis turi gebėti prisitaikyti, sukurti organizacijos narių prisitaikymą palaikančius mechanizmus bei skatinti organizacijos kultūros kūrimą.

Pirmasis lyderiams taikomas reikalavimas, gebėjimas patiems prisitaikyti, reiškia, kad jie turi reaguoti į aplinkybes ir pajusti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikia reaguoti. Vadovai stabilumą turi užtikrinti tiek duodami nurodymus, tiek gebėdami dalintis atsakomybe. Jų užduotis matyti reikiamus pokyčius ir jiems paruošti tiek save, tiek komandą. Taip bus garantuotas sėkmingas organizacijos perėjimas iš vieno režimo į kitą.

Pirmasis lyderiams taikomas reikalavimas, gebėjimas patiems prisitaikyti, reiškia, kad jie turi reaguoti į aplinkybes ir pajusti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikia reaguoti

Siekiant užtikrinti organizacijos atsparumą, lyderiui priskiriama antroji atsakomybė – gebėjimas suprojektuoti individualų ir komandos prisitaikymą palaikančius organizacinius mechanizmus. Tai reiškia, kad lyderis turi sukurti stabilumą didinančią organizacijos struktūrą. Vis dėlto, čia veikti reiktų labai atsargiai, nes iškyla pavojus, kad kuriant stabilumą atsiras ribojimai. Tad įvedant taisykles reikėtų nepamiršti įtraukti ir tokių, kurios įgalina lankstumą. Tai gali būti tikslo ar proceso taisyklės, kuriose nurodomi tik tam tikri svarbiausi tikslai ar prioritetai (pvz., „Saugumas pirmiausia“) arba procesai, kurių reikia laikytis, norint nuspręsti, kokia yra geriausia veiksmų eiga. Tokios taisyklės užtikrina procesų laikymąsi, tačiau taip pat palaiko lankstumą, nes skatinama refleksija ir kalbėjimas.

Trečiasis lyderiui taikomas reikalavimas – dalyvavimas organizacijos kultūros kūrimo procese. Sąmoninga kultūra laikoma organizacijos atsparumo pagrindu. Tad svarbu, kad įmonėje ja būtų rūpinamasi, ji būtų laikoma pagrindine organizacijos veiksmus stabilizuojančia, lanksčiuose darbo režimuose veiksmus koordinuoti padedančia jėga.

Sąmoninga kultūra laikoma organizacijos atsparumo pagrindu

Kultūra kuria bendras nerašytas elgesio taisykles ir padeda užtikrinti jų laikymąsi. Pavyzdžiui, bendra taisyklė, kad visada reikia kalbėti rūpimais klausimais ir siūlyti idėjas, padės geriau įveikti netikėtus iššūkius, nei bandymas numatyti visus įmanomus situacijos scenarijus. Vienas iš svarbiausių aspektų organizacijos kultūroje – pagarba skirtingiems požiūriams į problemas ir jų sprendimo būdams. Tuomet bus sudaromos sąlygos, kad organizacijoje vyktų žinių dalijimosi procesas, o gauta informacija būtų panaudota saugumo užtikrinimui ir įtampos šalinimui.

Į naują realybę grįžti su senu požiūriu – klaida

Stiprinant organizacijos atsparumą svarbią vietą užima ir pats organizacijos požiūris į individualių ir komandos, kaip vieneto, įgūdžių tobulinimas. Svarbūs tokie gebėjimai, kaip įsipareigojimų bei pažadų vykdymas; teisingumo, sąžiningumo, atvirumo ir pasitikėjimo įgalinimas; mokymasis iš neigiamų patirčių, greitas reagavimas, įvairovės suvokimas, tolerancijos didinimas; lankstumas, patikimumas, veikiančių sprendimų ieškojimas; gebėjimas išlikti ramiems bei susikaupusiems, susidūrus su stipriomis emocijomis ar stresu; ištvermės ugdymas ir t.t.

Stiprinant organizacijos atsparumą svarbią vietą užima ir pats organizacijos požiūris į individualių ir komandos, kaip vieneto, įgūdžių tobulinimas

Atsparumas itin reikalinga savybė šioje nenuspėjamoje ir greitai besikeičiančioje aplinkoje. Tad svarbu žinoti jį didinančius būdus, kad užklupus negandoms pavyktų operuoti neeilinėmis sąlygomis. Dažnai pamirštama, kad atsparumas nėra vien tik sistemos atsistatymas po nelaimės. Atsparumo didinimas ir įgūdis prisitaikyti, adaptuotis, veda prie naujo požiūrio susiformavimo, kuris itin reikalingas siekiant sėkmingai veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Nes po krizės į naujai susiformavusią realybę būtų klaida grįžti su sena pasaulėžiūra.