Nusiskundimų dėl išnaudojimo darbe yra labai įvairių: neišmokėti atlyginimai, neteisėtas atleidimas iš darbo ir pan., tačiau, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininko Audriaus Cuzanausko teigimu, pastebima, kad dauguma darbuotojų labai menkai išmano darbo teisę ir nesugeba apginti savo teisių. Pasak pašnekovo, darbo ginčai nėra taip paprastai išsprendžiami, dėl ko profesinės sąjungos gali padėti kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
A. Cuzanausko aiškinimu, viena didžiausių problemų yra ta, jog dvišalė darbo sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo dažniausiai lieka tiesiog žodiniu susitarimu. Pasak jo, būtina domėtis savo teisėmis, darbo sandorį užtvirtinti raštiškai, o galiausiai skaityti pasirašomas sutartis.
„Kartais darbdaviai manipuliuoja apeliuodami į darbuotojų išdidumą ir paklausia „Tu ką? kolekcionuoji tas darbo sutartis?“. Be abejo, žmogus sako „ne“ ir ta sutartis nėra sudaroma. Galvojama, kad tai yra laikinas dokumentėlis, o susitarimo bus laikomasi“, – pasakoja A. Cuzanauskas.
Kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus patarėjas Šarūnas Orlavičius, didžioji dalis darbuotojų į VDI arba Darbo ginčų komisiją kreipiasi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kas per metus sudaro apie 80 proc. visų nusiskundimų.
„Pasitaiko, kad susitaria, jog ant popieriaus mokės tiek, o kitą dalį kitaip mokės. Viskas būna gerai, kol neprasideda ginčai: darbdavs neišmoka to, ką prižadėjo mokėti, darbuotojas pradeda reikalauti ir darbdavys sako, kad mes nieko nesitarėme. Jeigu alga duodama vokelyje, sunku įrodyti savo tiesą, reikia liudytojų, raštiško ir vaizdinio įrodymo, o tai yra sudėtinga. Tai, ką susitariate žodžiu, parašykite savo darbo sutartyje ir apskritai ją pasirašykite [...]. Kai pasirašome darbo sutartį, ji įgauna įstatymo galią. Ko nėra sutartyje, tas negalioja“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Kaip vieną iš minėtų darbuotojų apgaudinėjimo būdų A. Cuzanauskas įvardija ir raštišką susitarimą, kurį reikalauja pasirašyti darbdavys, esą darbuotojas tam tikrą laiką neprašys didesnės algos.
„Darbuotojams visada aiškinama, kad nėra pinigų ir atlyginimai nekeliami metų metus. Jie net pasirašo raštiškus susitarimus, kad tam tikrą laikotarpį neprašys papildomų priedų. Jie pasirašo tokį raštišką susitarimą ir po to praėjusio laikotarpio niekas sutartyje nesikeičia“, – komentuoja A. Cuzanauskas.
Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas teigia, kad Lietuvoje egzistuoja problemos, susijusios su darbe išmokamais dienpinigiais. Jo aiškinimu, dažnu atveju dienpinigiais mokama labai didelė dalis atlyginimo, kurie negarantuoja pensijos: „Už dienpinigius nesiskaičiuoja jokia įmoką į „Sodrą“ ir tai reiškia, kad tavo pensija, nepaisant to, kad atlyginimas buvo 2 000 eurų, bus 200 eurų.“
Praėjusiais metais Darbo ginčų komisija daugiausia nagrinėjo skundus dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Š. Orlavičiaus aiškinimu, dažniausios to priežastys yra atleidimai darbdavio iniciatyva.
„Darbuotojas yra atleidžiamas, kai jis padaro šiurkštų pažeidimą, pavyzdžiui, pasirodo neblaivus, neatvyksta į darbą, padaro nusikaltimą, darbuotojo funkcija tampa pertekline ar jis nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Tokius atvejus darbuotojai skundžia ir nori, kad tai būtų pripažinta neteisėta.“
Kaip teigia Š. Orlavičius, darbdaviai, norėdami atleisti darbuotoją, dažnai reikalauja pasirašyti prašymą išeiti iš darbo tam, kad nereikėtų mokėti išeitinės išmokos: „Žmonės klausia, ar man rašyti tą prašymą, tai kviečiu būti sąmoningiems – jeigu jūs nenorit išeiti iš darbo, prašymo nerašykite. Jeigu egzistuoja tam tikros aplinkybės, kad ta sutartis būtų nutraukta, tai pats darbdavys ir turi vykdyti iniciatyvą ją nutraukti“, – tvirtina Š. Orlavičius.
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, išaugo prašymų skaičius darbo ginčų komisijoms. VDI informuoja, kad VDI teritoriniuose skyriuose veikiančios Darbo ginčų komisijos praėjusiais metais gavo 6,7 tūkst. prašymų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2016 m.
Anot A. Cuzanausko, nors atrodo, kad naujasis Darbo kodeksas įnešė labai daug individualumo ir suteikė įrankius ginti savo teises, tačiau nepalankias sąlygas lemia darbuotojo teisinių žinių spragos.
„Naujasis darbo kodeksas, tas atstovavimas – viskas šaunu, kad mes judame į priekį, bet čia reikia dirbti su tais pačiais darbuotojais. Būtina kalbėti apie sąmoningumo lygmenį. Gerbiami darbuotojai, Lietuvos profesinės sąjungos padės kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes tikrai didžioji dauguma nesugeba tinkamai aprašyti ir apginti savo teisių“, – LRT RADIJUI sako A. Cužanauskas.
A. Cuzanauskas skatina nebūti naiviems ir suprasti, kad darbo ginčai nėra taip paprastai išsprendžiami – Darbo ginčų komisija yra supaprastintas teismo variantas, tad, prieš kreipiantis, būtina tinkamai pasiruošti ir pateikti reikiamus dokumentus. Jo teigimu, tam, kad būtų apgintos žmogaus teisės, viskas turi būti atliekama profesionaliai.
„Ne kartą esu matęs, kaip žmogus tiesiog sako „padėkite“, nes man darbdavys yra skolingas 8 tūkst. eurų. Tada viskas būna aprašoma buitine kalba, nes daugelis žmonių nežino darbo teisės. Galima kreiptis į profesinių sąjungų juristus, kurie bent jau paruoštų dokumentus, kad žmogus galėtų būti tinkamai atstovaujamas, nes tai nėra taip paprasta“, – akcentuoja A. Cužanauskas.
Į Darbo ginčų komisija galima kreiptis atvykus į artimiausią skyrių, pasirašius elektorniniu parašu arba užpildant ir nuskanuojant formą bei atsiunčiant ją el. paštu. Bylos nagrinėjimo metu reikia pateikti originalo prašymą ir, Š. Orlavičiaus aiškinimu, paprastai per mėnesį jis yra išnagrinėjamas.
Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
