Vilniaus centre – gyventojų ir banglenčių sportą vystančių verslininkų ginčas. Visai šalia dirbtinių bangų baseino įsikūrę gyventojai sako, kad dėl baseino įrenginių skleidžiamų ūžesių ir vibracijų patiria didelį nuovargį, stresą. Savivaldybės konkursą laimėjusios „Citywave“ vadovas sako, kad problemai spręsti investuota apie 40 tūkst. eurų, sprendimų toliau ieškoma su ekspertais. Savivaldybė teigia – nauji Visuomenės sveikatos centro tyrimų duomenys rodo, kad veikiausiai bus imamasi ribojamųjų priemonių.
Namo grįžti – kančia
Sostinės Algirdo gatvėje į naujus namus atsikraustę gyventojai mažų mažiausiai tikėjosi, kad teks, kaip sako, nuolat patirti stresą ir nuovargį. Priežastis – ūžesiai ir vibracijos iš visai šalia įsikūrusio „Citywave“ – dirbtinių bangų baseino.
„Kuo aukščiau gyveni, tuo tas triukšmas mažėja, bet pirmų aukštų gyventojams stipriausias poveikis yra – 60–200 hercų“, – aiškina gyventojas Juozas.
„Yra pateikę tokią dokumentaciją, kad nėra vibracijos ir garso šaltinių. Tai pagal tai neturėtų būti šitų pompų ir neturėtume nieko girdėti“, – teigia Šarūnas.
„Nuolatos yra vibracija tiek fiziškai juntama, tiek psichologiškai veikiama esu. Tikrai labai sudėtinga, ir dar tas neveiksnumas pačių institucijų“, – priduria Živilė.
„Citywave“ laimėjo savivaldybės konkursą ir greta gyvenamųjų namų seną pastatą Šventojo Stepono gatvėje pertvarkė į dirbtinių bangų baseiną. Iš plėtros banko ILTE gavo paskolą verslo pradžiai, tokią paslaugą siūlo vieninteliai Baltijos šalyse. Ūžesių šaltinis – įrenginiai, kuriantys dirbtines bangas. Pasak „Citywave“ vadovo, ginčams su gyventojais tęsiantis jau daugiau negu metus, investuota apie 40 tūkst. eurų: su bangų technologijos kūrėjais pakeistas pompų veikimo dažnis, konsultuojamasi su statybos, inžinerijos ekspertais, kaip toliau spręsti problemą.
Pasak „Citywave“ vadovo Arūno Budrecko, garso dažnių matavimai rodo, kad didžiausias ūžesys pastato kampe, kur esą konstrukcija susijungia su po gyventojų namais esančia požemine aikštele.
„Statant kaimyninį pastatą nebuvo technologiškai atskirtas pats pastatas. Konkrečiai –požeminis parkingas, kuris yra galimai sujungtas standžia jungtimi su tuo metu buvusiu gamybiniu pastatu, kur dabar yra dirbtinės bangos baseinas. Taip suformuotas kelias, kaip perduodamos vibracijos iš dirbtinės bangos baseino į kaimyninį pastatą“, – teigia „Citywave“ vadovas A. Budreckas.
Apsilankius namo požeminėje aikštelėje iš tiesų girdimi žemo dažnio garsai, vibracijos. Lygiai taip pat – ir pirmuosiuose namo aukštuose. Algirdo gatvėje namus plėtojusios „Lithome“ vadovas sako, kad atstumai išlaikyti.
„Mes turime formalius dokumentus, kai buvo įrenginėjami mūsų pamatai, buvo išlaikomi atstumai, tokie, kokie buvo numatyti projekte. Taigi mūsų namai pastatyti pagal projektą ir išduotą statybų leidimą, ir jie yra priduoti“, – paaiškina Igoris Trofimovas, „Lithome“ generalinis direktorius.
Savivaldybė žada imtis veiksmų
„Citywave“ iki šiol nėra pasiekusi 100 proc. pastato baigtumo. Visuomenės sveikatos centras ir savivaldybė yra skyrę baudų. Rugsėjį visuomenės sveikatos centro specialistai vėl tikrino ir savivaldybėje pateikė patikslintus duomenis: „Citywave“ pastangų sumažinti ūžesio, vibracijų nepakanka. Tirtuose apatiniuose butuose ir toliau viršijamos normos. Su centro atstovais ir gyventojais susitikęs savivaldybės administracijos direktorius sako – nauji tyrimo rezultatai turėtų savivaldybei leisti reaguoti aktyviau.
„Kai Visuomenės sveikatos centras jau turės nubaudimo faktą, tai yra administracinio protokolo surašymą, savivaldybė, tokiu atveju, gali imtis veiksmų dėl veiklos ribojimo – laiko ribojimo, visiško draudimo. Iki šiol turimų teisinių veiksmų mums nepakanka, kad galėtume tą draudimą įgyvendinti vien dėl to, kad pralaimėtume teisme tokiu atveju“, – pabrėžia Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Turime didžiulius įsipareigojimus, turime betarpiškai veiklą vykdyti bent 10 metų, organizuoti nemokamus užsiėmimus, bendruomeninius renginius“, – sako „Citywave“ vadovas A. Budreckas.
Gyventojų pozicija kategoriška – jokių ūžesių.
„Tikėjimo padaugėjo, bet kaip bus – matysim“, – po susitikimo su savivaldybės administracija teigia gyventoja Greta.
Savo ruožtu Vilniaus valdžia pradėjo ir tyrimą, susijusį su teritorijų planavimu. Klausimų kelia, kaip gyvenamieji namai atsidūrė taip arti ankščiau buvusių gamybinių pastatų.
